Lietuvos Jūrų muziejuje pernai priglausti ir išauginti ruonių jaunikliai grįš į gamtą.

Rytoj į Baltijos jūrą ties Nida bus paleisti trys ruoniai – Vėjas, Marius ir Girulė. Vėjas pernai gimė muziejuje, o Marius ir Girulė prieš metus buvo rasti nusilpę Baltijos pajūryje: Girulė – prie Girulių, o Marius – netoli muziejaus, Kuršių marių pakrantėje.

Kaip teigia įstaigos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė, gyvūnai išgyveno tik muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo ir gyvūnų prižiūrėtojų dėka. Ruoniukai ne tik pasveiko, bet ir grįžta į laisvę.

Gyvūnai bus vežami į Nidą ir ten paleisti, nes baiminamasi, kad Smiltynės priekrantėje esantys tinklų kordonai ruoniams gali būti neįveikiami.

Nuo 1995 m., siekiant atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją, iš Jūrų muziejaus išleista 18 ruonių.

Prieš devynerius metus Nidoje išleistiems ruoniams buvo prisegti elektroniniai davikliai, kurie parodė, kad gyvūnai patraukė tiesiai į Saremo salą.

Šiemet paleistiems ruoniams prisegti tik raudoni plastmasiniai žymekliai, todėl Jūrų muziejaus darbuotojai prašo pastebėjus jais pažymėtus gyvūnus pranešti, kur juos matė.

Pilkieji ruoniai Baltijos jūroje atsirado prieš 10 tūkst. metų. Dabar tai – nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Daugiausiai pilkųjų ruonių yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes jie užklysta retai.

Praėjusį šimtmetį Baltijos jūroje pilkųjų ruonių sparčiai mažėjo. Ketvirtą dešimtmetį jų buvo apie 20 tūkst., šeštą – 5–10 tūkst., aštuntą – tik apie 1,2 tūkst. Anksčiau jie nyko dėl beveik nereguliuojamos medžioklės ir specialaus naikinimo, nes manyta, jog jie kenkia žuvininkystei. Vėliau pagrindinė nykimo priežastis buvo jūros užterštumas chloro organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie kaupiasi žuvyse.

"Klaipėdos" inf.