Antrą kartą susirinkusi darbo grupė aptarė, kaip reikėtų pažymėti kitais metais vyksiantį Klaipėdos miesto jubiliejų.

Pirmasis šios grupės susitikimas, anot Klaipėdos vicemero A.Cesiulio, buvo gana chaotiškas.

„Tąkart buvo pateiktas įvairių renginių sąrašas, kurie ir taip kasmet vyksta. Sukritikavau tokią poziciją. Jei jau kalbame apie jubiliejinius miesto renginius, turime sugalvoti originalų scenarijų, programą, kurios renginiai nesidubliuotų su kasmetiniais, ir būtų aiškiai apibrėžta, kad tai – Klaipėdos gimtadienio šventė“, – kalbėjo A.Cesiulis.

Esą kiekvienas atsakingas savivaldybės skyrius jau padarė savo namų darbus, yra net paskaičiuotos kai kurios sąmatos, tad tam tikras šventinės programos vaizdas kristalizuojasi.

„Paprašiau, kad visas šis reikalas nebūtų vien tik Kultūros skyriaus dispozicijoje. Sudaryta darbo grupė, kuri turi parengti bendrą renginių planą. Tačiau yra žymiai svarbesnis įvykis, kuris artėja ir kuris, kaip matau, nueina į antrą planą. Tai – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis, kurį minėsime 2023 m.“, – pastebėjo A.Cesiulis.

Tai, pasak vicemero, yra kur kas reikšmingesnė data nei dar vienas miesto jubiliejus.

Tačiau panašu, kad apie 2023 m. sausio renginius esą niekas nebegalvoja.

„Svarbu, kad kitų metų miesto renginiai, kurie liudys Klaipėdos atsiradimo istoriją ir miesto nueitą kelią, išsirutuliotų į 1923 m. įvykių paminėjimą. Vis dėlto turime pripažinti, kad Klaipėda, arba Mėmelis, nebuvo labai lietuviškas miestas. Todėl valstybės arba regiono istorijos 100 metų reikšmingo įvykio paminėjimas yra kur kas svarbesnis, jis turi būti matomas visoje Lietuvoje“, – tvirtino A.Cesiulis.

Beje, Seimas priėmė sprendimą 2023-iuosius skelbti Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečio metais. Vyriausybė įsipareigojo sudaryti darbo grupę, kuri organizuos renginius valstybės mastu.

Prie renginių, skirtų šiai datai, pasiryžę prisidėti užsienio lietuviai, finansinę paramą žada ir Vyriausybė.