Naujų prieplaukų laikmetis
Nutrauktas tarptautinis konkursas, pagal kurį planuota parengti sovietmetį buvusios Rusnės inspekcijos ir pasienio tarnybos laivų prieplauką šalia tilto per Nemuną.
Pastaruoju metu prie šios prieplaukos vykdavo Rusnės žuvienės virimo šventės. Ypač gausi ji buvo šiemet, nes į ją sugužėjo didelis būrys prieš rinkimus norėjusių pasireklamuoti politikų.
Gal jiems lankantis ir kilo idėja, kad Rusnėje reikia ne „kišeninės“ prieplaukos, o didesnio uosto, kuris galbūt galėtų būti pritaikytas sustoti ir krovininiams upiniams laivams.
Gal juo kas nors galėtų būti ir gabenama ar atgabenama į Rusnę? Juo labiau kad į Rusnę važiuoti sunkvežimiais nėra patogu, nes jų eismas ribojamas per Šilutės Šyšos upės tiltą.
Bet kuriuo atveju Lietuvoje yra ieškoma būdų, kaip šalia Nemuno įrengti kiek galima daugiau uostų, kuriais į Klaipėdą ar iš jos galėtų būti gabenami kroviniai.
Kol kas prie Nemuno kroviniams priimti yra prieplaukos Jurbarke ir Kaune.
Įdomiausia tai, kad upiniams laivams priimti nėra specializuotų prieplaukų pačioje Klaipėdoje. Čia, esant reikalui, upiniai krovininiai laivai kraunami prie tam nepritaikytų, gerokai aukštesnių jūrinių laivų krantinių.
Norai: prie Rusnės bus projektuojama kiek įmanoma didesnė prieplaukos vieta. / V. Matučio nuotr.
Nusidėvėjusi prieplauka
Dėl to, kad sumanyta Rusnės prieplauką gerokai praplėsti, ir nutrauktas buvęs skelbtas tarptautinis konkursas. Aiškiai nurodyta, kad pagrindinė priežastis – didesnė Rusnės uosto plėtra.
Dabar Rusnėje, Nemuno gatvėje 2A, yra prieplauka su 158 m ilgio dar sovietmečiu statyta krantinės linija, įskaitant vidinę prieplaukos dalį.
Dabartinė prieplauka iš esmės yra nusidėvėjusi. Netgi laivų švartavimo stulpeliai yra ištrupėję. Apgailėtinos būklės yra prieplaukos povandeninė dalis, nors iš tiesų jos niekas bent pastarąjį dešimtmetį netyrė.
Nežinomi ir Rusnės prieplaukos gyliai, nes batimetrinių matavimų prie jos taip pat niekas nevykdė. Norint priplaukti vietiniam laiveliui užtekdavo pasimatuoti kartimi, įvertinti, ar yra gylio ir laivelis nesės ant dugno.
Įrengti naują uostelį prie Rusnės dėkingos sąlygos susidarė todėl, kad sklypas per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų nebuvo pastebėtas kokio nors „valstybininko“ iš Vilniaus.
Rusnės prieplauką nuolat gadino Nemuno potvyniai, ledonešiai. Būdavo metų, kai jie užliedavo ir pačios prieplaukos teritoriją.
Rusnės prieplaukos projekto rengėjams teks pagalvoti, kokiais papildomais hidrotechniniais įrenginiais ar naujais sprendimais ateityje reikės apsaugoti pastatytą naują prieplauką. Baiminamasi, kad gali atsitikti taip, kaip būna Drevernoje, kai nepalankūs vėjai nuo marių sukelia patvanką, kuri užlieja apžvalgos bokšto papėdę ir dalį prieplaukos.
Atsirastų solidi krantinė
Naują prieplauką Rusnėje yra pasirengusi statyti Šilutės rajono savivaldybė. Preliminariai numatyta, kad bus reikalinga maždaug 8 mln. eurų suma. Tokia suma įvardinta remiantis panašių hidrotechninių statinių statybos kainomis kitose pamario vietose.
Vien Šilutės rajone yra prieplaukos pačioje Šilutėje, taip pat Uostadvaryje, Kintuose, Minijos (Mingės) kaime.
Realiai tokia Rusnės prieplaukos statybos suma nėra niekuo pagrįsta. Kol kas net nežinoma, kiek laivų ateityje galėtų būti priimama Rusnės uoste, kokia galėtų būti jų paskirtis. Kiek uostelyje bus pramoginio, o kiek veiklos intereso.
Viena iš projekto rengėjų užduočių bus atlikti naujo uostelio statybos ekonominę analizę.
Bent Šilutės rajono savivaldybės noras yra toks, kad Rusnėje būtų įrengtas didžiausias toje vietoje galimas uostas.
Planuojama, kad Rusnės uostui skyrus papildomą dalį krantinės linija pailgėtų apie 570 m. Tikslūs naujo uostelio matmenys būtų žinomi atlikus jo statybos projektus. Yra noras, kad vasarą prie Rusnės prieplaukos būtų įrengiamos ir papildomos kilnojamos krantinės jachtoms ir kitokiems pramoginiams laivams švartuoti.
Šiuo metu vėl iš naujo skelbiamas Rusnės uostelio projekto rengimo konkursas, tik jau pasikeitusiomis naujomis sąlygomis pagal padidėjusį plotą.
Įrengti naują gerokai didesnį uostelį pagal Nemuno upę prie Rusnės dėkingos sąlygos susidarė todėl, kad per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų sklypas nebuvo pastebėtas kokio nors „valstybininko“ iš Vilniaus ir jis jo neprivatizavo, kaip Lietuvoje padaryta daugelyje gražių ir visuomenės poreikiams svarbių vietų.
Naujausi komentarai