Apie darbą

Per pastaruosius keletą metų S.Šakinytės gyvenime įvyko nemažai pokyčių. Vieni jų sukrėtė iki širdies gelmių, kiti įnešė vilties.

"Kalbant apie darbą, atsirado daugiau laisvo laiko. Galbūt tam įtakos turėjo mano šunelio liga – 2015 m. sužinojau, kad Otelas serga. Gydymas tęsėsi septynis mėnesius. Tuo metu repetavau teatre ir tiesiog troškau kurį laiką negauti naujų vaidmenų. Tenorėjau būti su savo augintiniu. Matyt, mintys materializuojasi, nes taip ir nutiko. Geri prisiminimai liko dirbant su Oskaru Koršunovu, kai Klaipėdoje buvo statomas spektaklis "Pašaliniams draudžiama". Turbūt tai buvo pirmas darbas po Oteliuko ligos. Labai įdomi ir smagi patirtis, nes dirbti buvo nepaprastai lengva ir aišku. Tai – vienas didesnių pokyčių mano karjeroje", – pasakojo pašnekovė.

Nors darbo grafikas šiuo metu kiek laisvesnis, užsibūti vienoje vietoje veikli moteris neketina. Iškart po pokalbio su žurnalistais ji išskubėjo į latvių režisieriaus Elmarso Senkovso spektaklio "Motušė Kuraž" aktorių atranką.

"Dabar repetuoju nedidelį vaidmenį režisieriaus Pauliaus Tamolės spektaklyje "Pūkuotuko pasaulis". Gali būti, kad netolimoje ateityje bus ir stambesnių darbų. Tenka pripažinti, kad, priešingai nei teatras, prieglauda su manimi yra 24 valandas per parą. Visos mano mintys bei idėjos sukasi apie prieglaudą, ir aš dėl to nieko negaliu padaryti. Tai vyksta natūraliai. Matyt, tai mano pašaukimas", – sakė S.Šakinytė.

Ateityje Simona svajoja įkurti didesnius globos namus, kur gyvūnams būtų gera ir įdomu gyventi.

Apie šeimą

S.Šakinytė džiaugiasi pagausėjusia šeima. Namuose kartu su Simona ir jos sužadėtiniu gyvena Hugo ir Hesė. Dviem beprotiškai mieliems šuneliams dar tik vieneri.

"Dabar jau esame keturių asmenų šeima. Deja, nebėra Otelo, bet turime Hugo ir Hesę. Jei atvirai, vis dar labai liūdime. Nežinau, kiek turi praeiti laiko, kad šis skausmas bent truputį pasimirštų. Kai su vyru pradėjome gyventi kartu, parsinešėme Oteliuką ir tapome vieninga šeima. Dabar viskas prasideda iš pradžių", – graudinosi klaipėdietė.

Pagal planą du beglobiai nenuoramos Simonos ir jos sužadėtinio namuose turėjo glaustis tik laikinai, tačiau užsimezgė stiprus ryšys.

"Otelas man buvo artimas siela, jis išmokė išgyventi netektį, besąlygiškos meilės, kuri trunka ilgiau nei gyvenimas. O šie šuneliai moko pamatinių gyvenimo dalykų – kantrybės, netgi dresavimo subtilybių, kurių man dabar labai reikia. Esu dėkinga jiems už tai", – šypsojosi aktorė.

Apie Klaipėdą

Klaipėdoje gimusi ir užaugusi S.Šakinytė savo darbais ir asmeniniu pavyzdžiu kuria geresnę Klaipėdą.

"Visa tai, apie ką svajoji, galima sukurti čia, Lietuvoje. Aš tikrai tuo tikiu. Ir iš manęs visi juokdavosi, kad tikrai nebūsiu aktorė, apie prieglaudas tada iš viso niekas nekalbėdavo. Aišku, kartais apima jausmas, kad norisi kažko daugiau, bet gal viskas yra po nosimi, tereikia suprasti ir pamatyti tai?" – svarstė pašnekovė.

Apie pomėgius

Pastaruoju metu moteris atranda keliavimo džiaugsmą.

"Anksčiau nejausdavau didelio poreikio keliauti. Tačiau dabar labai to norisi. Jei su sužadėtiniu turime kelias laisvesnes dienas, ieškomės kelionių. Dar labiau pradėjau domėtis "Moto GP" sportu, kartais nuvažiuojame į varžybas", – pasakojo ji.

Kuo daugiau darai, tuo daugiau suspėji.

"Manęs daug kas klausia, kaip tu visur suspėji. Tai paprasta – kuo daugiau darai, tuo daugiau suspėji", – įsitikinusi pašnekovė.

Gyvenimo kredo

Simonos gyvenimo kredo nesikeitė. Tai atspindi Mahatmos Gandžio mintis: "Pats būk toji permaina, kurią nori išvysti pasaulyje." Ji tiki, kad gyvenimą reikia pradėti keisti nuo savęs.

Apie Metų klaipėdietę

S.Šakinytė Metų klaipėdietės rinkimų septynetuke jau trečią kartą. Jai malonu, jog vis atsiranda žmonių, pasiūlančių jos kandidatūrą.

Moteris neabejoja, kad savo balsus atidavė būtent keturkojų mylėtojai, kurių Lietuvoje tik daugėja.

"Priimu tai kaip įvertinimą už savo veiklą su gyvūnais. Nors teatre esu jau dešimtmetį, jame jaučiuosi dar studentė. Galbūt teatras ir yra ta vieta, kur tu nuolat studentauji ir mokaisi", – teigė S.Šakinytė.