Pirmadienį šalies prezidentas Gitanas Nausėda su savo komanda darbo dieną leido Klaipėdos regione: pirmiausia buvo susitikta su šio krašto savivaldybių merais ir aptarti infliacijos poveikio savivaldai, energijos resursų brangimo, savivaldybių finansinio savarankiškumo ir kiti aktualūs klausimai.

„Susitikime su prezidentu kalbėjome būtent apie skaudžias, neprognozuojamas infliacijos ir energetinių resursų brangimo pasekmes mūsų regionui ir kurortams – tiek verslui, tiek viešajam sektoriui. Akivaizdu, kad gyvename energetinio karo laikais, ir šis karas – didžiulis iššūkis Lietuvai ir ypač kurortams, kurių veiklos bei pajamų intensyvumas itin priklauso nuo metų laikų“, – teigė Š. Vaitkus.

Anot jo, Palanga neturi pramonės bei gamyklų, tad pagrindinės kurorto verslo šakos – sanatorinis gydymas, viešbučių sektorius, viešasis maitinimas.

„Ir šiandien situacija čia yra išskirtinai įtempta, pilna ta žodžio prasme, kalbama apie išlikimą. Į visišką neviltį ir absoliučią nežinomybę sanatorijas, viešbučius, restoranus ir kavines stumia neprognozuojamai augantys energetiniai kaštai, kurių neįmanoma nei suplanuoti, nei suvaldyti, nei imtis priemonių jiems amortizuoti. Todėl neįmanoma suplanuoti nei mėnesio, nei pusmečio išlaidų ir pajamų biudžeto, neįmanoma planuoti, kiek atleisti darbuotojų, o kiek jų palikti. Dėl infliacijos, vartotojų perkamosios galios nuosmukio, žmonių taupymo ir kt. veiksnių krenta viešbučių kambarių užimtumas ir pajamos, o kaštai auga šimtais procentų. Jei ši nežinomybė tęsis, laukia didelė veiklos stabdymo banga, o viešbučių bei restoranų darbuotojai miniomis papildys Užimtumo tarnybos gretas ir bus išlaikomi valstybės. Štai keletas pavyzdžių. Greta J. Basanavičiaus gatvės esantis kurorto viešbutis  2021 m. liepą už suvartotą elektros energiją mokėjo 3 tūkst. eurų, o jau šių metų liepą  – 9 tūkst. eurų, šių metų  rugpjūtį – 22 tūkst. eurų. T.y.,  per metus sąnaudos vien už elektros energiją išaugo beveik 800 procentų!!!“ – rašė meras.

Anot jo, tokia pati situacija yra absoliučiai visuose ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos viešbučiuose.

„Sanatorijų sąnaudos vien elektros energijai išaugo 850 proc.!!! Štai, pavyzdžiui, viena iš sanatorijų 2021 m. liepą už elektrą sumokėjo 3 tūkst. eurų, 2021 m. rugpjūtį – 7 tūkst. eurų, o šių metų  liepą  – 28 tūkst. eurų, rugpjūtį – 60 tūkst. eurų. Akivaizdu, jog ligonio krepšelis, finansuojamas Ligonių kasų, visiškai neamortizuoja net dalies sąnaudų. Jau dabar sąnaudos dėl infliacijos ir elektros brangimo viešbučiams, sanatorijos ir kt. turizmo sektoriaus atstovams išaugo mažiausiai keturis kartus, neskaičiuojant būsimo šildymo ir dujų pabrangimo, kas, akivaizdu, brangs taip pat. Be viso kito, sveikatinimo, turizmo, viešojo maitinimo sektoriaus atstovai dar turi išmokėti mokestines paskolas „Sodrai“ ir VMI, kai mokėjimai buvo atidėti dėl koronaviruso ir karantino. Susitikimo metu akcentuota, kad valstybės pagalba šiam ir kitiems verslo sektoriams dabar gyvybiškai svarbi“ – rašė meras.

Kalbant apie Palangos savivaldybės biudžetą, anot Š. Vaitkaus, akivaizdu, kad infliacijos poveikis taip pat itin juntamas, nes išlaidos auga dėl padidėjusių kainų. „Iš esmės mums svarbiausias infliacinis veiksnys – tai yra energijos išteklių kainos – brangios dujos ir brangi elektra – išaugino gyvybiškai svarbių paslaugų, tokių kaip geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, centralizuoto šildymo užtikrinimas, miesto gatvių apšvietimas ir tvarkymas kitų viešąsias paslaugas teikiančių savivaldybės įmonių bei įstaigų sąnaudas. Vien išlaidos Palangos ir Šventosios apšvietimui per aštuonis šių metų mėnesius išaugo 84,5 tūkst. eurų, arba 165 proc., išlaidos miestui tvarkyti – 176,4 tūkst. eurų. Intensyviai jau kuris laikas svarstome įvairias taupymo priemones, jau sumažinome kai kuriose vietose apšvietimo mieste intensyvumą, bet juk neįmanoma visiškai užtemdyti miesto, neįmanoma vėlyvą rudenį ir žiemą išjungti apšvietimo darželių grupėse ar mokyklų klasėse. Ypač nerami situacija yra vandens tiekimo įmonėje „Palangos vandenys“. Per 2021 metus už elektros energiją įmonė iš viso sumokėjo 300 tūkst. eurų, o šių metų liepą sumokėta 150 tūkst. eurų, rugpjūtį – 200 tūkst. eurų. T.y., vien per šių metų liepą ir rugpjūtį jau viršytas visas visų praėjusių metų išlaidų už elektrą biudžetas. Skaičiuojant pagal paskutines gautas sąskaitas už elektros energiją, įmonei vien šioms sąnaudoms per metus reikės apie 2 mln. eurų, tai reiškia, jog sąnaudos vien šioms reikmėms išauga 700 proc. Ar tai reiškia, kad ir geriamasis vanduo bei nuotekų tvarkymas palangiškiams turės pabrangti taip pat kelis šimtus procentų?“ – klausė Palangos meras.

Anot jo, su šia situacija susiduria visų šalies savivaldybių geriamojo vandens tiekimo įmonės ir čia nėra kaip sutaupyti. Kaip teigia Š. Vaitkus, valstybė turi sukurti pagalbos mechanizmą verslui ir žmonėms išgyventi kelis ateinančius nuožmaus energetinio karo mėnesius. „Valstybės pagalba ir infliacijos valdymo priemonių paketas energetinio karo sąlygomis turi pasiekti ir savivaldybes bei viešąsias paslaugas teikiančias jų įmones. Manau, būtina kalbėti ne tik apie subsidijas, lengvatines paskolas, PVM lengvatas šildymui ar pirmo būtinumo prekėms, bet pirmiausia apie tai, jog būtina įvesti elektros kainų „lubas“ ne tik gyventojams, bet ir verslui, o kainų skirtumą turėtų kompensuoti valstybė. Tiek gyventojai, tiek ir verslo įmonės turi turėti galimybę planuoti savo pajamas ir išlaidas, o ne nuolat atsidurti išgyvenimo bedugnėje, gavus sąskaitas už elektros energiją ar dujas. Elektros kainų fiksavimas bent metų laikotarpiui leistų įmonėms priimti sprendimus dėl veiklos tęstinumo užtikrinimo“ – įrašą baigė Palangos meras.