Apie darbą

Darbas yra labai svarbus mano gyvenime. Jam visiškai atsiduodu ne tik mokykloje, bet ir visuomeninėje veikloje. Dirbu "Žaliakalnio" gimnazijoje, vadovauju muzikiniam jaunimo teatrui, pati rašau pjeses, kuriu dainų tekstus. Turime savo kompozitorių, choreografą. Aš statau pjeses, kuriu spektakliams kostiumus, mano spektakliuose daug muzikos ir dainų. Ir iš jų žmonės išeina laimingi, besišypsantys. Aš noriu, kad iš mano spektaklių žmonės išeitų trokštantys gyventi, kurti, mylėti. Taip aš dirbu, taip auklėju jaunimą. Nors ir nelengva, nes jauni žmonės dabar tai nelabai nori suprasti, jie beveik neskaito knygų. Labai gaila, bet taip yra. Pažiūrėkite, kaip jie bendrauja tarpusavyje. Bet man patinka tai, ką darau, tai – mano profesija, kur puikiai save realizuoju. Rengiu daugybę projektų, skirtų jaunimui, vaikams ir suaugusiesiems. Be to, mokykloje dar dėstau teatro istoriją. Mano gyvenimas labai aktyvus. Esu visuomenės veikėja, deja, atlygio už tai negaunu. Manęs neretai klausia, kaip aš ištveriu tokį krūvį, juk renginių organizavimas reikalauja daugybės jėgų ir energijos. Aš tai darau su džiaugsmu. Esu rusų bendruomenės "Lada" pirmininkė. Jau ne vienerius metus organizuoju konkursą "Metų Snieguolė", tradicinį birželio 1-osios renginį, skirtą Vaikų gynimo dienai, naujamečius rytmečius mažiesiems. Mano vadovaujama organizacija užsiima labdaringa veikla.

Apie šeimą

Taip nutiko, kad su vyru mūsų keliai išsiskyrė, šiuo metu esu viena. Mano vaikai jau užaugo. Sūnus gyvena ir dirba Sankt Peterburge, dukra – Klaipėdoje. Ji man labai daug padeda. Dukra ir mano tėtis, kuris jau garbaus amžiaus, yra mano šeima.

Apie pomėgius

Siuvu žaislus. Tai – mano hobis. Esu surengusi ne vieną savo darbų parodą. Tuos savo žaisliukus dovanoju Vaikų ligoninei, psichologo kabinete jau yra beveik visas mano pasiūtų lėlių teatras.

Apie Klaipėdą

Niekur kitur gyventi negalėčiau, tik Klaipėdoje.

Aš – klaipėdietė. Nors, tiesą sakant, man darbą siūlė ne tik Sankt Peterburge, bet ir Maskvoje, Vilniuje ir Kaliningrade. Bet aš labai myliu savo gimtąjį miestą, dievinu Klaipėdą, negaliu be jos gyventi. Tai mano pats mylimiausias miestas, išvažiavusi labai ilgiuosi ir labai noriu kuo greičiau grįžti. Nepaisant, jog Klaipėda – provincija, lyginant su Maskva, Sankt Peterburgu ir Vilniumi, man tai nesvarbu, tai – mano miestas. Niekur kitur gyventi negalėčiau, tik Klaipėdoje. Man čia viskas patinka – gatvės, pastatai, žmonės. Aš čia pažįstu beveik visą rusakalbių bendruomenę. Čia aš ruošiu ir organizuoju renginius, publikuoju ir skelbiu mūsų darbus. O viską atperka žmonių padėkos ir džiaugsmas. Niekada nenorėjau iš čia išvažiuoti, nors ir kaip sunku buvo. Galvojate, kad kitur yra lengviau? Yra toks posakis: "Gera ten, kur mūsų nėra."

Gyvenimo kredo

Mano siekis – kurti žmonėms džiaugsmą. Kai žmonės džiaugiasi, ir aš – laiminga. Siekiu, kad žmonės patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų. O kas dar, jei ne mes – kūrėjai ir mokytojai turėtume tai daryti. Ir jei žmogus turi tikslą gyvenime, jis daug pasiekia.

Apie Metų klaipėdietę

Tai puikus sumanymas. Aktyvių moterų pagerbimas yra svarbus. Ir man pačiai labai didelis įvertinimas, kad žmonės mane pasiūlė į šį konkursą. Pastebėjau, kad už mane labai aktyviai balsavo, ypač pradiniame etape. Tai rodo, kad mano darbas ir pastangos – ne veltui. Toks klaipėdiečių palaikymas man buvo labai netikėtas. Vadinasi, turėsiu dirbti dar daugiau, kad pateisinčiau žmonių, kurie už mane atidavė savo balsus, pasitikėjimą.