Atslūgus šalčiui mieste atnaujintas medžių genėjimas. Dabar retinami vadinamojo Žvejybos uosto plačiašakiai. Naikupės gatvės gyventojams savaitgalį užkliuvo viduryje šaligatvio paliktos šakos.

Vienas vyras piktinosi, kad nebuvo įmanoma praeiti. Klaipėdiečio nuomone, prižiūrėtojai turėtų dirbti taip, kad savaitgalį neliktų tokių šakų krūvų. Šios buvo prie kelių medžių Naikupės gatvėje.

„Kai kurios sudėtos tvarkingai. Tikrai netrukdė. Gal prižiūrėtojai tiesiog nespėjo išvežti. Visko pasitaiko. Tačiau vienoje vietoje šakos sudėtos šaligatvio viduryje. Praeiti neįmanoma. Reikėtų pasirūpinti, kad tokių situacijų nebūtų. Jei jau palieka šakas savaitgaliui, lai tvarkingai sudeda“, – pastebėjimus dėstė vienas klaipėdietis.

Įmonės „Gatvių želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas pasakojo, kad medžių genėjimas mieste pradėtas sausio pradžioje, kai nebuvo šalčių.

Pradėjus snigti ir atšalus, darbai nutraukti. Prižiūrėtojai ėmėsi rūpintis apsnigtais šaligatviais. Tačiau sniegui nutirpus, o prieš dvi savaites, vėl imtasi medžių genėjimo.

Dabar darbai atliekami vadinamajame Žvejybos uosto rajone. Vėl persikels į kitus rajonus.

„Gavome nurodymą iš savivaldybės nugenėti problematiškiausias vietas kur medžių šakos yra jau labai žemai, trukdo pėstiesiems, dviratininkams, uždengia kelio ženklus, užstoja žibintus“, – pasakojo vadovas.

Vien Naikupės gatvėje bus nugenėta apie 100 medžių. Kai kuriuos gali tekti pašalinti.

„Genėjimas genėjimui nelygus. Vienur užtenka vieną kitą šakelę pašalinti, kitur reikia ir bokštelį į pagalbą pasitelkti“, – tvirtino direktorius. Medžiai genimi bus, kol pradės sprogti pumpurai.

G.Valašinas pasakojo, kad šakas stengiamasi išvežti operatyviai. Jos vietoje yra smulkinamos.

„Ilgiau nei parą nepasilieka. Gal Naikupės gatvėje penktadienį kokios krūvelės nespėjo sutvarkyti ir liko. Savaitgaliais nedirbame. Tačiau dabar jau turėjo būti susmulkintos. Nematau problemos, kad šakos liko. Juk čia ne šiukšlės“, – pabrėžė vadovas.

G.Valašinas tvirtino, kad medžius šiuo metu geni ne tik jie. Namų valdos, bendrijos taip pat savo teritorijose. Vadovo teigimu, pasitaiko, kad šie taip pat palieka šakas.

Dalis susmulkintų šakų atiduodamos biokurui, dalis panaudojamos, sodinant medžius, gėlynus.

„Nelabai kas lieka iš tų miesto šakų. Jose daug oro. Susmulkini ir nieko nelieka“, – pasakojo vadovas.