Aiškinosi dėl salietros

Prieš kelias savaites dirbtinai buvo sukelta „pūga“ dėl amonio nitrato arba, kitaip tariant, salietros krovos Klaipėdos uoste.

Amonio nitratą Klaipėdos uoste krauna dvi kompanijos. Abiem joms kliuvo po to, kai Beiruto uoste po gaisro užsidegė fejerverkai, o nuo jų sprogo ir šešerius metus laikyta susikristalizavusi salietra.

Netgi politikai, Seimo nariai Klaipėdos uoste ėmėsi ieškoti „pavojingos salietros“.

Abi amonio nitratą Klaipėdos uoste kraunančios kompanijos argumentuotai atsakė, kad jų krovinio negalima lyginti su tuo, kuris sprogo Beirute.

Jis nėra laikomas uždarose patalpose, uoste nėra sandėliuojamas, išskyrus kelių savaičių sukaupimą. Amonio nitrate yra priedai, kurie neleidžia susidaryti sprogimo sąlygoms.

Chemijos terminalas šalia miesto

Viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdoje kyla ažiotažas dėl kraunamos salietros, yra tai, kad netoli krovos aikštelių yra gyvenamieji namai.

Klaipėdoje pučiamas burbulas, kad, jei sprogtų salietra, į orą išlėktų visa Klaipėda, nes nuo jos detonuotų kiti pavojingi uosto objektai. Jame yra ir naftos produktų, ir dujų, ir amoniako talpyklos šaldytuvuose.

Technologija: į laivo triumą pilama palaida salietra. / Redakcijos archyvo nuotr.

Stebėtinai panašus į Klaipėdą yra Lenkijos Gdynės uostas. Jis taip pat šalia miesto – prasideda tuoj pat už uosto tvoros. Panašių uostų kaip Klaipėda ir Gdynė yra daug. Ne visos šalys ir ne visi miestai turi galimybes greitai iškelti uostus iš miestų.

Uostų iškėlimas yra labai brangus. Ne visos teritorijos naujiems uostams gali būti pritaikytos. Iškyla ir tokios problemos – o kas bus senųjų uostų vietose? Kai kur iškeltų uostų vietose dešimtmečiais stovi dykvietės, kurios nėra pritaikomos žmonėms.

Pavyzdžiu galėtų būti ir Klaipėda, kur lėtokai buvo įsisavinamos teritorijos prie piliavietės. Miestui daugiau nei prieš dešimtmetį perduota „Laivitės“ teritorija taip pat kol kas beveik nėra naudojama.

Salietra – ir palaida, ir didmaišiuose

Paaiškėjo, kad Lenkijoje pagamintos amonio nitrato trąšos kraunamos ir Gdynės uoste „Baltycka Baza Masowa“ chemijos produktų terminale.

Šis terminalas neseniai buvo pristatytas Lenkijos jūrinėje žiniasklaidoje. Tai vyko ne kokia nors gąsdinančia forma, kuriant antireklamą Gdynės uostui ar chemijos produktų krovos terminalui.

„Baltycka Baza Masowa“ pristatymas vyko didžiuojantis, kad Gdynėje yra svarbus Lenkijos ekonomikai terminalas. Pristatymas vyko ypatinga proga – į laivą kraunama 25 tūkst. tonų salietros, kurie bus išgabenti į Braziliją.

Šio terminalo vadovas Pavelas Pavlekas teigė, kad per metus pakraunami 4–6 tokio dydžio amonio nitrato laivai. Tai yra Tarnovo azoto gamyklos produkcija. Salietra į mažesnius laivus kraunama ir didmaišiais.

Krovinys: Gdynėje sandėliuose salietra laikoma ir didmaišiuose. / Redakcijos archyvo nuotr.

„Baltycka Baza Masowa“ krauna amonio nitratą tiek palaidą, tiek didmaišiais. Skirtingai nei Klaipėdoje, jie netgi yra kurį laiką kaupiami uždaruose sandėliuose.

Gdynėje įsikūrusios trąšų krovos įmonės operacijų direktorius Romanas Malovas teigė, jog kraunant amonio nitratą ypač svarbus veiksnys yra oro sąlygos, nes krovinys esantis jautrus lietui ir sniegui.