Prarastas tranzitas

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Klaipėdos uostas neteko beveik 2,38 mln. tonų krovinių, palyginti su 2021 m. Jo krova, palyginti su praėjusiais metais, krito beveik 16 proc.

Daugiau už Klaipėdos uostą Baltijos jūros regione krito tik Rusijos Sankt Peterburgo uosto krova. Jis per 4 mėnesius neteko per 4,4 mln. tonų krovinių. Kritimas siekė per 22 proc.

Tiek Klaipėdos, tiek Sankt Peterburgo uostai regione labiausiai nukentėjo nuo sankcijų.

Sankt Peterburgo uoste dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą neliko daugelio Rusijos importo krovinių iš Vakarų Europos šalių.

Klaipėdos uostas dėl sankcijų neteko Baltarusijos krovinių. Dar šiemet sausį ir vasarį  buvo kraunamos "Belaruskalij" trąšos, o kovą ir balandį Klaipėdos uoste jų neliko. Sustojo Birių krovinių terminalo veikla, ten buvo atleista didžioji dalis žmonių. Žinios apie atleidimą buvo paskelbtos ir kitose uosto įmonėse.

Per keturis mėnesius Klaipėdos uoste krauta 3,34 mln. tonų mažiau birių krovinių, daugiausia trąšų. Šios grupės krovos kritimas siekė beveik 45 proc. Dėl šio krovinio sugrįžimo nėra vilčių. Praradęs Baltarusijos krovinius Klaipėdos uostas beveik visiškai prarado ir tranzitą.

Džiaugiasi diversifikacija

Dėl "Belaruskalij" trąšų ir kito Baltarusijos tranzito netekties Klaipėdos uosto krova bent teoriškai ir toliau mažės po 2–4 procentinius punktus kiekvieną mėnesį.

Šiemet po vasario mėnesio Klaipėdos uosto krovos deficitas siekė 791 tūkst. tonų arba 10,5 proc., palyginti su praėjusiais metais. Per tris mėnesius deficitas išaugo iki 1,55 mln. tonų ir krauta 13,7 proc. mažiau nei pernai. Po 4 mėnesių deficitas dar šoktelėjo iki 2,38 mln. tonų ir 15,8 proc. kritimo, palyginti su praėjusiais metais.

Atlikus gabenimo geležinkeliais per Lenkiją eksperimentą, paaiškėjo, kad krovinių vežimas į Klaipėdą dėl skirtingos geležinkelio vėžės yra gana sudėtingas.

Nors kiekvieną mėnesį vyksta akivaizdus Klaipėdos uosto krovos mažėjimas, Uosto direkcija bando ieškoti ir suranda krovinių, kurių kiekis didėja. Šiemet net 60 proc. daugiau krauta konteinerių, nes į Klaipėdos uostą, tiksliau – į "Klaipėdos Smeltę" sugrįžo prieš kelerius metus tempus iki minimumo sumažinę MSC konteinervežiai.

Uosto direkcijoje tai pristatoma kaip diversifikacija, kuri įvyko todėl, kad laivybos linijoms 100 proc. buvo sumažinta tonažo rinkliava. Teigiama, kad į Klaipėdos uostą atplaukia dideli MSC laivai, iš kurių iškraunami konteineriai, vėliau jie kraunami į mažesnius laivus ir plukdomi į kitus Baltijos jūros uostus. Vyksta vadinamasis konteinerių "transshipmentas" (perkrovimas).

Šiemet Klaipėdos uoste šiek tiek daugiau kraunama ir medienos, geležies gaminių, metalo konstrukcijų, šaldytų bei jūrų keltų krovinių. Po kelerius metus vykusio ryškaus kritimo per 4 mėnesius 148 tūkst. tonų daugiau krauta ir skystų krovinių, tai labiausiai lėmė Klaipėdos SGD terminalo krova. Per Klaipėdos uostą gabenamų suskystintųjų gamtinių dujų užsakė ne tik klientai iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Estijos.

Klaipėdoje minusų daugės

Nuostabą kelia tai, kad iš visų Baltijos šalių uostų akivaizdų krovos kritimą dėl sankcijų ryškiai pajuto tik Klaipėda. Visuose Latvijos uostuose šių metų 4 mėnesių krova yra teigiama: Rygoje augimas 8,2 proc. (+568 tūkst. tonų); Ventspilyje – 20,8 proc. (+892 tūkst. tonų); Liepojoje – 20,3 proc. (+448 tūkst. tonų).

Netgi kaimyniniame Rusijos Kaliningrado uoste augimas 7,4 proc. (+232 tūkst. tonų). Nors Rusijos uostai dėl sankcijų turėtų būti gilioje ekonominėje duobėje.

Tai, kad aplinkinių uostų krova yra teigiama, o Klaipėdoje jos minusų vis daugėja, yra kažkas sunkiai suprantama. Galbūt nepakankamos Lietuvos valdžios pastangos, kad Klaipėdos uosto veikla nesmuktų žemyn?

Jei dėl JAV sankcijų Baltarusijai Klaipėdos uostas neteko didelio kiekio trąšų, tad vietoje šio srauto partneriai iš ES galėjo pasiūlyti, kas tą netektį kompensuotų. Tai galėtų būti su Rusija kariaujančios Ukrainos aprūpinimo prekės, juo labiau kad jos uostai kol kas užblokuoti.

Nieko panašaus nėra. Pasigirdo kalbų, kad per Klaipėdos uostą galėtų būti gabenami Ukrainos grūdai. Dėl jų, tiek dėl kitų prekių Ukrainai kol kas vyksta tik eksperimentai, kaip šias prekes gabenti geležinkeliais per Lenkiją. Atlikus gabenimo geležinkeliais per Lenkiją eksperimentą, kai Klaipėdą pasiekė 1,3 tūkst. tonų Ukrainos grūdų, paaiškėjo, kad krovinių vežimas į Klaipėdą per šią šalį dėl skirtingos geležinkelio vėžės yra gana sudėtingas.