Baudos iki 10 tūkstančių

Seime svarstomas ir bus papildomas Aplinkos apsaugos įstatymas dėl atsakomybės už netinkamą laivų perdirbimą.

Laivus perdirbančios bendrovės privalės turėti laivų utilizavimo planus ir juos teikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. To nepadarius pirmą kartą numatyta nuo 200 iki 400 bauda, o pakartotinai – 400–800 eurų bauda.

Pagal ES reglamentą numatyta, kad kaskart prieš pradedant perdirbti konkretų laivą būtina pranešti aplinkosaugininkams. Kai laivas baigiamas perdirbti, turi būti pateikiama pažyma apie tai, kaip panaudotos laivo medžiagos. To nepadarius arba pateikus neteisingus duomenis skiriama iki 500 eurų bauda, o pakartotinai – iki 800 eurų.

Kaskart utilizuojant laivą turi būti jo perdirbimo planas. Jei jo nėra, numatyta net iki 4 tūkst. eurų, o pakartotinai – iki 8 tūkst. eurų bauda.

Nuo 2 iki 5 tūkst. eurų bauda, o pakartotinai iki 10 tūkst. numatyta ir tuo atveju, kai laivas pradedamas perdirbti negavus iš jo savininko paruošimo perdirbti sertifikato kopijos.

Dėl laivo perdirbimo atitinkamai pakoreguotas ir Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksas. Jame atsirado visiškai naujas 2511 straipsnis, kuris nustato reikalavimus, susijusius su laivo perdirbimu.

Sankcijos susijusios su tais pačiais punktais, kaip numatyta Aplinkos apsaugos įstatyme, tačiau pagal Administracinių nusižengimų kodeksą jos jau skiriamos bendrovių vadovams ir už laivų perdirbimą atsakingiems asmenims.

Numatyti net 8 punktai, kai skiriamos administracinės baudos. Didžiausios baudos už laivo perdirbimą, negavus iš laivo savininko pasiruošimo perdirbti sertifikato kopijos – pirmą kartą iki 3 tūkst. eurų, o pakartotinai – iki 5 tūkst. eurų.

Pjaustymas Lietuvoje neaktualus

Tokios sankcijos Lietuvoje įvestos perkeliant ES direktyvų reikalavimus. Ji stengiasi kovoti su kompanijomis, kurios atsikrato laivų siųsdamos juos į Indijos ar Šri lankos paplūdimius.

„Prieš įvedant sankcijas gavome įstatymų projektus, kad pareikštume nuomonę. Tarp maždaug 20 mūsų asociacijos įmonių neatsirado nei vienas, kam ši informacija būtų aktuali“, – teigė Lietuvos laivų statybos ir remonto asociacijos vykdomasis direktorius Viktoras Čepys.

Jo teigimu, Lietuvoje niekas neužsiima didelių jūrinių laivų pjaustymu. Jis sakė nežinantis kompanijos ir Latvijoje ar Lenkijoje, kurios tą darytų.

ES šalių laivus yra sertifikuotos utilizuoti dvi Turkijos kompanijos. Todėl daugiausia laivų iš ES šalių bus išvaroma pjaustyti į Turkiją. ES bandė surasti būdų, kaip didelius jūrinius laivus pjaustyti Ukrainoje, tačiau nepavyko susitarti su tos šalies laivų statyklų savininkais.

Lietuvoje taip pat yra kelios bendrovės, kurios galėtų užsiimti laivų pjaustymu, bet tik mažesnių. Pjaustyti didelius jūrinius laivus, ko gero, galėtų vienintelė Vakarų laivų gamykla, nes laivus reikia iškelti į doką ar ištempti į krantą.

Laivams suranda pirkėjus

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka teigė pastaraisiais metais nežinantis nei vieno atvejo, kad Lietuvos laivų savininkų jūriniai laivai būtų kam nors atiduoti pjaustyti.

Jo teigimu, Lietuvos kompanijos sugeba surasti pirkėjus ir senesniems laivams. Juos stengiamasi nenuvaryti tiek, kad tiktų tik į metalo laužą.

Pirkėjams tolesniam naudojimui buvo parduoti visi Lietuvos jūrų laivininkystės laivai. Juos dažniausiai pirkdavo Azijos, Rusijos kompanijos.

Gal tik dalis žvejų laivų tiek iš „Jūros“ laikų, tiek iš kompensacinio laikotarpio prieš 10–20 metų buvo pjaustomi. Tačiau Lietuvoje pjaustyti tik mažesni, daugiausia Baltijos jūros žvejų laivai, visi didieji buvo išvaryti kitur.

Nėra jokių duomenų, kad kokie nors laivai iš Lietuvos būtų patekę į Indijos ar kitų šalių paplūdimius.

„Nuvaryti seną laivą iš Lietuvos į Indiją nėra taip paprasta. Brangus plaukimas Sueco kanalu. Ne taip paprasta Azijos paplūdimių laivų pjaustytojams parduoti laivą. Tam reikia žinoti tarpininkus, advokatus, kurie tinkamai įformintų dokumentus“,– pasakojo V.Č