Lietuvoje – tik dalinis

„Žiedinis arba visiškas užtemimas būna tik nedidelėje Žemės dalyje, kur pereina pats giliausias Mėnulio šešėlis. O į šalis nuo Mėnulio kelio būna pusšešėlio zona, kur matomas dalinis užtemimas. Koks dabar Lietuvoje. Panašiai, kaip žiūrint į peizažą, kur yra artimų ir tolimų daiktų. Užmerkęs vieną akį matai šiek tiek kitaip susidėliojusį vaizdą nei užmerkus kitą. Taip ir žiūrėdami iš įvairių Žemės dalių, gauname skirtingą vaizdą“, – paaiškino Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas astrofizikas Kastytis Zubovas.

Mėnulio atstumas nuo Žemės nuolat kinta, nes jo orbita yra šiek tiek pailga. Todėl žiedinis užtemimas matomas ne visada.

„Jei Mėnulis arčiau Žemės, jis atrodo didesnis. Jei toliau – mažesnis. Jeigu užtemimas įvyksta, kai Mėnulis yra toliau, jo disko gali nepakakti užstoti visą Saulės diską. Tada matome žiedinį užtemimą. Mėnulis užstoja Saulę, bet iš visų pusių ji šiek tiek šviečia“, – aiškino K.Zubovas.

Sukrečianti patirtis

Visiško žiedinio užtemimo Lietuvoje nebus artimiausius šimtą metų. Tačiau mokslininkai ir astronomijos entuziastai užtemimus gaudo kitose šalyse.

Etnologijos profesorius Libertas Klimka savo akimis yra matęs tris visiškus Saulės užtemimus, tiesa, tarp jų žiedinio nebuvo.

„Dalinio galime net nepastebėti. Bet savo gyvenime mačiau tris visiškus užtemimus. Sukrečia. Viską žinai, lauki, bet vis tiek pajunti savo menkumą prieš didingus gamtos reiškinius“, – teigė profesorius.

Jis pamena ir 1954 m. Lietuvoje buvusį Saulės užtemimą. Kad galėtų pamatyti kuo geriau, su tėvais iš Vilniaus keliavo į Dzūkiją. Vėliau visišką užtemimą yra stebėjęs dar porą kartų – Solovkų salose Baltojoje jūroje ir Vengrijoje 1999 m.

„Buvo vos ne 40 laipsnių karščio. Staiga per porą minučių – 18–20 laipsnių. Įsivaizduokit, kaip šalta pasidaro. Ir labai keičiasi dangaus spalvos. Jei horizonte yra debesų, kažką panašaus galime pamatyti saulėlydžio metu. O ten viskas vyksta labai greitai, spalvos keičiasi kaip kaleidoskope. Jei tik saulėta diena, tai, uch, koks įspūdis“, – prisiminė L.Klimka.

Protėvius gąsdino

Etnologo teigimu, daug žinių apie tai, kaip užtemimus aiškindavo lietuvių protėviai, nėra išlikę.

„Dabar, kai viską puikiai žinome ir su chronometru rankoje laukiame, kada jis prasidės, patiriame labai nemažą susijaudinimą. Aišku, senovėje tai buvo nesuprantamas, gąsdinantis reiškinys, lemiantis įvairias nelaimes. Plisdavo blogos nuojautos. Kartais net per spaudą. Pavyzdžiui, kalendoriuje. Žmonės daugiausia buvo neraštingi, tikėtina, kažkas juos kartais pagąsdindavo Dievo atpildu už negerus darbus. Folklore tokių aprašymų nežinau. O kronikininkai būtinai pastebėdavo, kad buvo toks reiškinys. Bet jie raštingi, išsilavinę, baigę universitetus, jie jau žinojo priežastis“, – teigė L.Klimka.

Šiais laikais Saulės užtemimai tiksliai apskaičiuojami.

Visišką Saulės užtemimą bus galima stebėti dar šiemet gruodžio 4 d.

Tiesa, tuomet jis bus matomas priešingame Žemės poliuje nei šiandien.