Įsigyti nuosavo būsto neišgalintys gyventojai to nepadarys ir ateityje – šalies bankai ne tik dar labiau sugriežtino būsto paskolų išdavimo sąlygas, bet ir gerokai padidino palūkanas.

Paskolos – turtingiems

Iki šiol pirkti butų daugelis nesiryžo dėl nebeįkandamos jų kainos. Tačiau joms šiek tiek atslūgus, žmonių viltis nusipirkti būstą sužlugdė šalies bankai. Per pirmąsias spalio savaites ne tik kone procentu išaugo ir taip gana didelės būsto paskolų palūkanos, bet ir buvo dar labiau sugriežtintos paskolų išdavimo sąlygos. Iš pirkėjo bankininkai jau reikalauja ne tik 30 proc. dydžio nuosavo įnašo, bet ir gerokai aukštesnių mėnesinių pajamų.

"Ilgą laiką gyvenau nuomojamame bute, tad rinkoje kritus būsto kainoms nutariau įsigyti nuosavą. Kreipiausi į kone visus šalies bankus prašydama 200 tūkst. litų paskolos, tačiau daugelio jų atstovai man atsakė, kad tiek gauti negaliu dėl per mažų pajamų", – piktinosi norimos būsto paskolos negavusi klaipėdietė Ramunė.

Pasak jos, banko ekspertai pabrėžė, kad norint gauti 200 tūkst. litų paskolą mergina turėtų per mėnesį atskaičius mokesčius uždirbti 3,7–4 tūkst. litų.

"Neturiu nei vyro, nei vaikų, nei rimtų įsipareigojimų kitiems bankams, todėl nesuprantu, kaip mano beveik trijų tūkstančių litų pajamos yra per mažos", – aikčiojo mergina.
Ji įsitikinusi, kad patys bankai, anksčiau paskolas dalinę kone visiems dirbantiems, jau patiria sunkumų dėl nemokių klientų, todėl kreditų taip lengvai nebeišduoda.

Šeimoms skolintis lengviau

Ekspertai patvirtino, kad pasaulį sukrėtusi finansinė krizė pabranginti bei sugriežtinti būsto paskolų išdavimą privertė ir Lietuvos bankus.

Anot SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, dauguma šalies bankų jau neberizikuoja suteikti paskolų mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Nors, pasak jos, oficialiai teigiama, kad asmeniui, norinčiam gauti paskolą, sumokėjus mėnesinę įmoką bankui pragyvenimui turėtų likti bent po 600–700 litų, išties realybė kiek kitokia – bankai siekdami apsisaugoti nuo rizikos neoficialiai šią sumą kone padvigubina.

"Jau dabar prieš suteikiant paskolą skaičiuojama, kad jos įnašai neviršytų 40 proc. šeimos ar asmens pajamų, bet esant tokiai infliacijai ir smunkant ekonomikai, manau, šį skaičių reikėtų dar labiau sumažinti – bent iki 30-33 proc. Juk kuo žmogui daugiau lieka pinigų, tuo jam lengviau pragyventi, ir įmokos bankui netampa našta", – pabrėžė J.Varanauskienė.

Šiuo atveju, anot specialistės, palankesnės sąlygos pasiskolinti iš banko suteikiamos didesnes pajamas gaunančioms šeimoms be vaikų, sudėjus dviejų žmonių atlyginimus suma tampa gerokai didesnė, o įmoka už būstą bankui nuo to nesikeičia.

Bankai tapo atsargūs

Ekspertė įsitikinusi, kad sugriežtinti paskolų suteikimo sąlygas reikėjo jau gerokai seniau, nes pabrangus pragyvenimui bei išaugus palūkanoms daugeliui žmonių išsimokėti už prieš kelerius metus įsigytą būstą tampa vis sudėtingiau.

Nors nemokių klientų masiškai dar nedaugėja, pasak J.Varanauskienės, visi bankai blogųjų paskolų bumo bei būsimų nuostolių jau laukia. Pasak jos, blogosiomis paskolomis laikomos tos, kurias pasiėmę žmonės įmokas bankams įnešti vėluoja apie 60 dienų.

J.Varanauskienė patikino, kad šiuo metu pirkti būstą už iš kreditavimo įstaigų pasiskolintus pinigus apskritai ne itin palankus metas, nes bankai šiuo metu skolina itin brangiai. Neseniai padidinus skolinimosi maržą gerokai išaugo ir palūkanos. Besiskolinantiems eurais vidutiniškai tektų mokėti 7, o litais – 8,5 proc. metines palūkanas.

"Dėl ekonominės krizės Europos bankai nebepasitiki vieni kitais ir itin atsargiai skolina pinigus. Būtent dėl to Lietuvos bankams tenka juos skolintis gerokai brangiau nei iki šiol, o tai privertė padidinti palūkanų normas ir klientams", – tvirtino J.Varanauskienė.
Kai finansinė situacija rinkoje stabilizuosis, anot ekspertės, palūkanų normos nukris ir klientams. Tačiau kada tai įvyks, neaišku.

"Jei sumažėtų palūkanos, tuomet išloštų seniau paskolas pasiėmę klientai. Naujiems klientams jos naudos neatneštų, nes nekintamoji paskolos dalis šiuo metu būtų užfiksuota itin aukšta", – paaiškino J.Varanauskienė.

Kitąmet dings ir lengvatos

Žmonių norą įsigyti būstą netrukus gerokai sumažins ir vakar Vyriausybės priimtas sprendimas nuo sausio 1-osios atsisakyti pajamų mokesčio lengvatos būsto paskolų palūkanoms. Finansų ministerijos specialistai tikina, kad šios lengvatos panaikinimas – naudingas.

"Nors lengvata būsto paskolų palūkanoms buvo numatyta kaip būsto įsigijimą lengvinanti socialinė priemonė, ypač jaunoms šeimoms, ji prisidėjo prie spartesnio nekilnojamojo turto kainų augimo. Todėl nepaisant pasikeitusios padėties nekilnojamojo turto rinkoje, lengvatos panaikinimas išliks aktualus – taip būtų užkirstas kelias nepageidautinoms pasekmėms ateityje", – aiškino siūlymą paruošusios Finansų ministerijos atstovai.

Anot ministerijos ekspertų, atsisakius šios lengvatos, gyventojai nebūtų papildomai skatinami įsigyti pervertintą būstą, be to, sąlygiškai turtingesni asmenys, galintys gauti būsto kreditus, nebebus subsidijuojami visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Visiems anksčiau paskolas paėmusiems lengvatos bus suteikiamos ir toliau, jos nebebus taikomos tik nuo kitų metų pasirašytoms būsto paskolų sutartims.
Šiam pasiūlymui netrukus pritarti turės ir Seimas.

Paskatins pirkti būstus

Tačiau toks valdžios sprendimas kai kuriems ekspertams nesuprantamas. "DnB Nord Būstas" direktoriaus Gedimino Jankausko įsitikinimu, naikinti šią lengvatą reikėjo jau gerokai anksčiau – tuomet, kai nekilnojamojo turto vertė vis kilo, o rinkoje buvo daugybė spekuliantų.

"Dabar, kai rinkoje situacija išties nelengva ir žmonės nebegali įsigyti nuosavo būsto, valstybė bando dar labiau apsunkinti jo įsigijimo galimybes. Iki šiol dauguma gyventojų šią paramą vertino kaip išties pakankamai didelę ir rimtą", – teigė G.Jankauskas.
Toks sprendimas, pasak jo, galėtų sukelti dar daugiau neigiamų padarinių – žmonės bandys bet kokiomis sąlygomis būstą įsigyti dar šiemet.

"Nors dabar nekilnojamojo turto pardavėjai išties stengiasi suaktyvinti sustingusią nekilnojamojo turto rinką rengdami įvairias akcijas, to gali nebeprireikti, nes žmonės ir patys būstus įsigyti sieks dar iki lengvatos panaikinimo", – įsitikinęs G.Jankauskas.