Neretai dar besimokantis ar vos studijas baigęs žmogus susiduria su aktualia problema: ką turėtų daryti, norėdamas užsitikrinti saugią ir finansiškai aprūpintą ateitį. Deja, liūdna statistika rodo, jog nemažai jaunimo pasirenka „patogias“, tačiau darbo rinkoje neperspektyvias specialybes, vėliau susiduria su nesklandumais ieškodami darbo ir galiausiai nusivylę palieka Lietuvą.

Jaunimo nedarbas – svarbi ne tik Lietuvos, bet ir Europos problema. Vienas iš jos sprendimo būdų – jaunimo verslumo skatinimas. Darbo vietos susikūrimas – neabejotina alternatyva ir išeitis tiems, kurie neteko kantrybės darbo paieškose ar ruošiasi emigruoti.

Dienraštis „Klaipėda“ kartu su bendrove „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pradeda straipsnių ciklą, skirtą Vakarų Lietuvos regiono jaunimo verslumui skatinti ir padėti spręsti nedarbo problemas.

Šioje rubrikoje dienraščio skaitytojai galės susipažinti su įvairių sričių pradedančiųjų verslo sėkmės istorijomis ir specialistų komentarais, kurie jaunimui suteiks ne tik naudingų patarimų, bet ir motyvacijos, padės žengti pirmuosius žingsnius kuriant savo ateitį.

Specialistai tikina, kad jauni žmonės turėtų nebijoti steigti verslus, nes tam šiandien sudarytos palankios sąlygos. Lietuvos ateitis – tai drąsios jaunų žmonių idėjos, padėsiančios kurti darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems. Jaunam žmogui belieka įsigilinti į esamą padėtį savo regione, suprasti tendencijas, perspektyvas ir imtis iniciatyvos.

Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad 2014 metais Klaipėdos regione paslaugų sektoriuje daugiausia laisvų darbo vietų įregistruos restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla, krovininio kelių transporto, reabilitacijos ligoninių veikla, medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmenine bei mažmenine prekyba užsiimančios įmonės.

Pramonės sektoriuje – medienos pjovimu ir obliavimu, plastikinių statybos dirbinių, baldų, medinės taros, plastikinių pakuočių gamyba užsiimančios įmonės.

Statybos sektoriuje puikias perspektyvas turi gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimu užsiimančios įmonės.

Vakarų Lietuvos regiono aukštojo mokslo įstaigų atstovai jauniems žmonėms pataria būti kūrybingiems ir pagalvoti, ką jie gali padaryti kitaip, nei daro visi. Tai jaunam žmogui gali tapti raktu sukuriant ne tik savo asmeninę, bet ir verslo, kuriuo sektų kiti, sėkmės istoriją.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Sėkmę kurjerių tarnybai lėmė žinios ir ryžtas

„Žmogus nėra medis, kurį su žeme jungia šaknys. Pradėti vystyti verslą galima bet kuriame pasaulio kampelyje. Reikia tik drąsos, noro ir daug darbo“, – tikino pašto kurjerių tarnybos „Samus“, sėkmingai veikiančios ne tik Palangoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, komercijos direktorius Martynas Galadauskas.

Trūko kokybiškų paslaugų

M.Galadauskas prisiminė, jog verslo pradžią sugalvojo keturi kolegos, dabar esantys bendrovės akcininkai.

Nežinomas objektas

„Dirbome samdomą darbą panašioje sferoje. Matėme, kas yra daroma gerai, kas blogai, o ko daryti apskritai negalima. Puikiai suvokėme, jog norėdami kažką pasiekti turime pradėti dirbti ne kitiems, o patys sau. Jau šiek tiek nusimanydami pašto rinkoje, žinojome, jog joje trūksta kokybiškų paslaugų, klientai nori naujovių ir yra „išalkę“ malonaus aptarnavimo. Taip atsirado „Samus“, – pasakojo M.Galadauskas.

Bendrovė „Samus“ daugiau nei trejus metus teikia pašto kurjerių paslaugas. Įmonė yra registruota Palangoje, tačiau veiklą vykdo ir visoje Lietuvoje, o centrinė jos būstinė įsikūrusi Vilniuje.

„Esame universalūs: dirbame tiek su laiškais, tiek su siuntomis, kurias pristatome visoje Lietuvos teritorijos bei užsienyje. Sukūrėme internetinę klientų savitarnos sistemą, dėl kurios norintieji labai patogiai ir greitai gali paruošti pašto siuntas: nebereikia rašyti ranka, pildyti lydraščių, kažkur skambinti, kviečiant kurjerį. Be to, klientai realiu laiku gali matyti, kas vyksta su jų laiškais arba siuntomis“, – kalbėjo komercijos direktorius.

Nesustoti skatino geri atsiliepimai

Kaip teigė „Samus“ atstovai, sukurti savo verslą paskatino akistata su realybe – vis dar tęsėsi pokrizinė recesija, todėl rinktis įmonės steigėjai neturėjo iš ko.

„Arba vėl emigruoti, arba pradėti nuosavą verslą. Sakau vėl, nes krizės akivaizdoje beveik visiems teko paragauti tos duonos, kuri asmeniškai man buvo skani, bet sprangi – kankino namų, šeimos narių, draugų ir, žinoma, Lietuvos ilgesys“, – pripažino M.Galadauskas.

Pašnekovas prisiminė, startas nebuvo lengvas. Jį lydėjo ilgos dienos ir vakarai, kupini diskusijų, skaičiavimų, idėjų generavimo ir verslo planų kūrimo.

„Pradžioje buvo visko: ir džiaugsmo, ir nusivylimų. Žinoma, darėme ir klaidų, tačiau klientų atsiliepimai buvo tik geri arba labai geri“, – pabrėžė komercijos direktorius.

Parama padėjo vystyti verslą

„Samus“ akcininkai pasakojo, kad tiek rašydami verslo planą, tiek prasidėjus darbams matė, jog turimų lėšų gali ir neužtekti.

„Ne paslaptis, kad, kaip ir bet kuriame versle, pradinis etapas reikalauja daugiau išlaidų, nei sukuria pajamų. Paskola buvo vienintelė išeitis. Ir mums pasisekė, nes skolindamiesi iš Verslumo skatinimo fondo gavome dalinį palūkanų kompensavimą. Tereikėjo užpildyti ir atsiųsti bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) prašymą“, – kalbėjo pašnekovas.

Įmonės prašymas atitiko sąlygas, todėl jai buvo suteikta 95 proc. kompensacija nuo sumokėtų palūkanų.

„Be abejo, tokios verslumo skatinimo priemonės yra labai naudingos. Ypač kai pradedi vystyti verslą nuo nulio, kai skaičiuoji kiekvieną litą, o bet kokia galimybė sutaupyti tampa labai brangi. Kai gali sutaupyti net 95 proc. išlaidų, tai tikrai geras postūmis judėti į priekį. Nuolat stebime INVEGA vystomus projektus ir tikime, kad dar ne kartą juose dalyvausime“, – žadėjo pašnekovas.

„Samus“ akcininkai įsitikinę, jog kurti verslą galima bet kuriame Lietuvos mieste. Jų nuomone, šiais laikais vieta, kurioje gyveni, neturi lemiamos įtakos. Pasiteiravus, kokiais patarimais galėtų pasidalyti su žmonėmis, norinčiais pradėti verslą, įmonės „Samus“ akcininkai atsakė, kad pirmiausia reikėtų nebijoti pradėti, ryžtis pirmam žingsniui, nes išvažiuoti visada galima suspėti.

E-verslas – perspektyvus

Lietuvos verslo kolegijos direktorė doc. dr. Angelė Lileikienė patikino, kad sumanymas vystyti pašto kurjerių paslaugas – perspektyvaus verslo pavyzdys.

„Ši idėja – sveikintina ir turinti ateitį. Manau, kad jaunuoliai, atsižvelgdami į šių dienų aktualijas, pasirinko labai gerą sritį. Bet koks verslas, susijęs su paslaugų teikimu internetu, šiuo metu yra labai reikalingas. Žmonės reikalus dabar nori tvarkyti neišeidami iš namų. E-verslas visoje Lietuvoje yra ta sfera, kuri gali būti produktyviai išnaudota“, – kalbėjo A.Lileikienė.

Kolegijos direktorės teigimu, nuosavo verslo kūrimas – neabejotina alternatyva ir išeitis tiems, kurie neranda darbo ar ruošiasi emigruoti.

Nežinomas objektas

„Neišnaudotų nišų Klaipėdos regione išties yra. Visiems siūlyčiau būti kūrybingiems ir pagalvoti, ką jie gali padaryti kitaip, nei daro visi. Tai jaunam žmogui gali tapti raktu sukuriant sėkmingą idėją“, – tikino pašnekovė.

Stinga paslaugų verslo

Kaip teigė direktorė, Klaipėdos regione dar trūksta verslo, susijusio su paslaugų teikimu ir informacinėmis technologijomis. „Pavyzdžiui, žmonių, kuriančių įdomias ir profesionalias internetines svetaines, tikrai reikia. Stinga ir tų, kurie gali teikti technologines ir inovatyvias paslaugas. Lietuva neturi gamtinių išteklių, kuriais gali prekiauti, tačiau jų neturi ir Izraelis, kuris puikiai gyvena iš inovacijų“, – dėstė direktorė.

Pasak jos, Lietuvos verslo kolegijos jaunimas, baigęs mokslus, taip pat gali pasigirti sėkmingai įkuriamais verslais – apie 60 proc. absolventų po verslo vadybos studijų netampa samdomais darbuotojais, o startuoja su savo verslu.

Būtina domėtis ir analizuoti

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška akcentavo, jog pirmiausia problemos, kuriant savo verslą, susijusios su žmonių švietimu ir ugdymu.

„Pastebiu tendenciją, kad studentų ar moksleivių, norinčių sukurti kažką savo, mažėja. Anksčiau būdavo deklaruojama, jog apie 80 proc. jaunimo norėtų turėti asmeninį verslą. Dabar viešų bendrojo lavinimo įstaigose atliekamų apklausų metu matome, kad vos vienas kitas asmuo turi tokių ketinimų“, – sakė A.Mileška.

Anot jo, tokį visuomenės požiūrį formuoja per mažas dėmesys smulkiajam ir vidutiniam verslui.

A.Mileška pabrėžė, kad mažėjant žmonių skaičiui verslai, susieti su gyventojų skaičiumi, tampa mažiau perspektyvūs.

„Klaipėdos regione, kaip ir kituose Lietuvos kampeliuose, pradedantiesiems verslininkams reikėtų atkreipti dėmesį į eksportą, žinių ir technologijų vystymą, informacinių technologijų produktų, verslo sprendimų kūrimą. Manau, kad neprasta ir perspektyvi niša – produktų kūrimas, jų patentavimas, vėliau juos parduodant užsienyje“, – vardijo Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas.

Anot jo, populiarės tie verslai, kurie reikalauja žinių, todėl Klaipėdos krašte būtina stiprinti aukštojo mokslo sistemą.

„Kauno, Vilniaus mokslininkai ar užsienio investuotojai veikiausiai pas mus neatvažiuos, todėl būtini vietos specialistai. Be to, didesnį dėmesį smulkiajam ir vidutiniam verslui turi skirti miestas ir jo savivalda. Mums reikėtų suprasti, kad gerovę sau galime sukurti tik mes patys“, – A.Mileška.

Finansinės priemonės verslo pradžiai

Paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) gali pasinaudoti labai mažos, mažos įmonės bei verslininkai (fiziniai asmenys, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą). Paskolos dydis – iki 86 tūkst. Lt.

Daliniu paskolos palūkanų kompensavimu galima pasinaudoti ir paskolai su INVEGA garantija, ir negarantuotoms paskoloms (iki 50 proc.). Skolinantis iš Verslumo skatinimo fondo, gali būti kompensuojama iki 95 proc. paskolos palūkanų.

Gavusieji VSF paskolą gali ne tik pasinaudoti INVEGA garantija (iki 80 proc. paskolos sumos), susigrąžinti didžiąją dalį sumokėtų palūkanų, bet ir gauti kompensaciją už dalį darbuotojų darbo užmokesčio pagal priemonę „Subsidijos verslumui skatinti“.

Priemonės finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis.