Uostamiesčio politikai suabejojo, ar efektyviai tvarkomasi su savivaldybei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Piktinamasi, kad likusius tuščius būstus reikia išlaikyti iš miesto biudžeto.

Skolos vis dar auga

Viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“, kuri administruoja savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, ataskaita penktadienį buvo pristatyta miesto tarybos Kontrolės komitetui.

Ji administruoja 1 tūkst. 705 būstų. Iš jų 276 socialiniai. Per mėnesį yra surenkama 250 tūkst. litų nuomos. Surinkimas yra 93 proc.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorė Polė Maskeliūnienė teigė, kad nuomininkų skolos auga.

„Žmonės miršta ar yra iškeldinami teismo sprendimu, o skolos lieka. Išieškojimas yra neįmanomas arba vyksta labai lėtai. Pavyzdžiui, gyventojo skola siekia apie 2 tūkst. litų, o per mėnesį iš pensijos išskaičiuojama 12-13 litų“, – pasakojo vadovė.

Nuomininkai atsisako būstų

Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė pasakojo, kad daugėja žmonių, kurie atsisako nuomotis savivaldybės būstus.

Šiemet atsilaisvino 104 butai. Iš jų 13 nuomininkų mirė ir neturėjo artimųjų, 62 – savivaldybės būsto atsisakė savo noru, 4 – įsigijo savo butus ir išsikraustė.

D.Netikšienė pabrėžė, kad ankstesniais metais buvo atsisakyta mažiau būstų: 2011 – 50, 2012 – 73.

Vedėja aiškino, kad žmonės butų pradėjo atsisakyti, 2011 metais Vyriausybei pakeitus nuomos skaičiavimo tvarką. Tada jos dydis tapo panašus kaip privataus buto nuomos.

Mokestis išaugo nuo 3 iki 6-7 litų už kvadratinį metrą.

„Žmonės pradėjo galvoti, ar jiems verta gyventi savivaldybės bute ir jų atsisako“, – pasakojo vedėja.

Liks pusšimtis nesuremontuotų

Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad socialinio būsto laukia daug žmonių – daugiau nei 2 tūkst. Buvo domimasi, kodėl jie neapgyvendinami tuščiuose butuose.
P.Maskeliūnienė aiškino, kad būstai, iš kurių išsikrausto nuomininkai, yra labai prastos būklės. Norint apgyvendinti kitus, pirmiausia reikia butus suremontuoti.

Anot vadovės, būna, kad žmonės patys niokoja turtą. Šį mėnesį viena nuomotojas būtent dėl šios priežasties ir buvo iškeldintas. Jis daužė bute esančius daiktus.

Šiuo metu yra laisvi 144 savivaldybės butai. Iš jų šiemet suremontuoti 33. 17 – perduota remontui. 29 butus reikės nurašyti, nes jų neapsimoka remontuoti. Dar daugiau nei 50 būstų trūksta lėšų remontui.

Taip pat šiemet 83 butuose, kur gyvena nuomininkai, buvo pakeisti langai, durys. Šiemet iš viso savivaldybės būstų remontui buvo skirta 1,8 mln. litų. Šios lėšos imamos iš surinktos nuomos.

Kontrolės komiteto nariai klausė, kodėl nebuvo suremontuoti visi atsilaisvinę būstai. Atkreiptas dėmesys, kad juos teks išlaikyti savivaldybei.
„Vien šildymui reikės 150 tūkst. litų. Butai tušti, o mes mokėsime. Kodėl jų nebuvo galima suremontuoti ir išnuomoti? Pinigai leidžiami vėjais“, – tvirtino politikai.

Neaišku, kiek atsisakys

D.Netikšienė aiškino, kad lėšos šių butų išlaikymui skiriamos iš surinktos nuomos. Vedėja pabrėžė, kad visada savivaldybė turės laikinai neišnuomotų butų. Be to ir reikia turėti rezervą.

Klaipėdos savivaldybės socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė pabrėžė, kad reikia laiko, kol būstai bus suremontuoti. Užtrunka viešųjų pirkimų procedūros.

Politikai siūlė tiksliau planuoti lėšas savivaldybės butų remontui, kad būtų suremontuojama tiek, kiek atsilaisvina ir savivaldybei nereikėtų mokėti už jų išlaikymą.

„Neįmanoma tiksliai suplanuoti, kiek reikės pinigų būstų remontui. Nežinome, kiek žmonių jų atsisakys. Gali ir 100, gali ir nė vieno“, – pabrėžė D.Netikšienė.

P.Maskeliūnienė atkreipė dėmesį, kad remontas užtrunka ir dėl to, kad nuomininkai palieka bute menkaverčius daiktus. Jų negalima liesti ir bute nieko daryti, kol nepraėjo trys mėnesiai.
Politikai taip pat domėjosi, ar nėra savivaldybė neturi butų, kurių išlaikymas kainuoja per daug. Pripažinta, kad tokių yra. Siūlyta apsvarstyti galimybę, ar nereikėtų jų parduoti.