Dienos komentaras

Seimas laukia naujų apaštalų

Petras Auštrevičius lyg jo bendravardis Apaštalas triskart išsižadėjo savo Mokytojo dar iki užtekant Seimo rinkimų dienai. Iš pradžių jis atsisakė dviejų partijų: konservatorių ir darbiečių kvietimų šturmuoti su jais parlamentą, nors šie ir rėmė jį per Prezidento rinkimus. Po to P.Auštrevičius atsisakė savo idėjos eiti į Seimą savarankiškai. Pasirinko liberalcentristų kompaniją, nes jam atidavė raktus nuo dangaus vartų - vietą Seime. Reitingai dar nerodo, kad liberalcentristai būsimuose rinkimuose pasiliktų už penkių procentų barjero, todėl pirmoji vieta sąraše - garantuota darbo vieta ketveriems metams. Artūras Zuokas, pasirinkęs savo sąraše kuklią antrąją vietą po P.Auštrevičiaus, klausosi kolegų partiečių dantų griežimo ir grasinimų. Jei eksperimentas nepavyks, tai liberalcentristų galvą pakiš po giljotina. A.Zuokui - „dzin“ ta parlamentaro algelė. Jis sostinės mero pareigas išmainys tik į Premjero kėdę. Todėl ir krečia juokus - balotiruojasi Kėdainiuose. Vieni sakys - drąsuolis, nebijąs Viktoro Uspaskicho, kuris 2000-aisiais ten surinko dvigubai daugiau balsų nei visi jo konkurentai kartu. Kiti gūžčios pečiais, kad meras nenori ne tik į Seimą, bet ir vilniečių nuomonės apie save sužinoti. Treti numos ranka: vieną dieną jis Lenkijoje, kitą - Kėdainiuose.

Į nepartinių kandidatų medžioklę susirengė ir Kazimira Prunskienė. Jai tarsi atleistina, kad šunis lakina per vėlai, kai visi didesni nepartiniai briedžiai ir šernai jau išgaudyti. Jai atiteks tik vietinės reikšmės lapės ir kiškiai iš „paraolimpinių“ partijų, tai yra tokių, kurias galėtų prisiminti tik Teisingumo ministerijos klerkai, nes kažkada registravo. Anot K.Prunskienės, priklausymas tokioms partijoms nesudaro kliūčių vaizduoti nepartinį kandidatą. Būti ryškiu nepartiniu politiku dabar labai madinga - gali sudaryti iliuziją, kad būsi visiems vienodai teisingas. Tik neaišku, kaip tai pasiekti Seimo frakcijoje, kai nuolat turėsi turėti savo atskirą nuomonę. Tai paprastai baigiasi skrydžiais į kitas frakcijas - nebūtinai panašios ideologijos. Vilko bilieto belaukiančiame Seime tokių skraiduolių buvo. Vienas ryškiausių - nepartinio Rolando Povilionio kuris prisiglaudė savo bendravardžio Rolando Pakso libdukuose išvarymas iš soclibų valdančios frakcijos. O Artūro Paulausko indėlis suvedant sąskaitas su Prezidentu R.Paksu Seime buvo pats svarbiausias. Smagiausia, kad 2000-ųjų kandidatų į Seimą sąraše soclibai R.Povilioniui patikėjo antrąją vietą. Jam asmeniškai per 123 tūkst. šio sąrašo rinkėjų suteikė pirmumo balsus ir jis po reitingavimo vis tiek liko antras.

Nepartinės kandidatų sąrašų puošmenos - balzamas rinkėjų sielai. Tokie kandidatai lyg sugeriamas popierius traukia pažiūrų neturinčius arba pykčio ant buvusių savo politinių stabų nesuvaldančius rinkėjus. Pažiūrų neturintys ir įtūžusieji nulemia, kas sudarys Seimo daugumą, nes ištikimųjų gretos tirpsta sulig kiekviena neišpildytų pažadų kadencija.