Seime priimta Žuvininkystės įstatymo pataisa dėl žuvų kvotų skirstymo. Ji naikina Lietuvoje dvejus metus egzistavusią monopoliją. Seime dar ieškoma kabliuko, kaip sugriauti daugumai žvejų palankią įstatymo pataisą.

Vienas klestėjo, kiti – skurdo

Jau rašėme, kad Seimui buvo pateikta nagrinėti Žuvininkystės įstatymo pataisa, kuri numatė naikinti ligšiolinę strimelių ir šprotų skirstymo tvarką Baltijos jūroje. Vienai bendrovei teko beveik 76 proc. Lietuvos šprotų ir beveik 78 proc. strimelių kvotų. Kiti žvejai buvo palikti merdėti. Jie turėjo varstyti teismų duris, kur įrodė, kad valstybė kvotas skirstė neteisėtai.

Gruodžio pradžioje Seimas šio įstatymo pataisos nesiėmė nagrinėti. Vėliau kiek pakoreguota Žuvininkystės įstatymo pataisa dėl kvotų skirstymo principų vėl teikta Seimui. Ji buvo supaprastinta, bet išliko esmė, kad viena bendrovė negali gauti daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotų. 

Svarstant Žuvininkystės įstatymo pataisą kai kurie Seimo nariai stebėjosi, kaip galėjo būti, kad viena bendrovė turėjo beveik 80 proc. žuvų kvotų. Seime po pateikimo balsų dauguma buvo nuspręsta Žuvininkystės įstatymo pataisą priimti skubos tvarka, kad dar prieš Naujuosius metus žvejai žinotų, kiek kvotų gaus 2015-aisiais.

Balsų dauguma Seime gruodžio 20 d. buvo nuspręsta, kad svarstant įstatymo pataisą nereikia nei Vyriausybės, nei kitų Seimo komitetų išvadų. Užtenka, kad jungtiniame susirinkime pritartų Seimo Kaimo reikalų komitetas bei Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija.

Antausiai Seimo pirmininkei

Ir čia įvyko keistas dalykas. Gruodžio 22 d. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė jau prasidėjusiame svarstyme skubos tvarka pareiškė, kad įstatymo pataisa be Vyriausybės palaiminimo negali būti priimta. Nors nemaža dalis Seimo narių aiškino, kad dėl to jau apsispręsta, svarstymas buvo nutrauktas.

Svarstymas Seime vėl prasidėjo gruodžio 23 d. Jam jau buvo pateikta Seimo narių – Darbo partijos atstovų  Raimondo Paliuko ir Vytauto Gapšio skubiai sukurpta kita įstatymo pataisa. Ja buvo siekiama nustatyti, kad viena žvejybos įmonė gali turėti daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotų. Bet tą dalį, kuri viršija 40 proc., ji privalo perleisti Žemės ūkio ministerijos numatytoms kitoms bendrovėms. Taip bandyta sudaryti sąlygas manipuliuoti virš 40 proc. esančia kvotų dalimi. Arba bandyta sutrukdyti priimti jau svarstomą pataisą dėl monopolijos naikinimo.

Įpiršti Seimui įstatymo pataisą, kuri per tarpines bendroves leistų išlaikyti monopoliją, nepavyko – ji atmesta. Grįžta prie pataisos, prieš kurią piestu stojo Seimo pirmininkė L.Graužinienė. Pataisa buvo priimta 78 Seimo nariams balsavus už, Seimo pirmininkei – prieš ir 12 Seimo narių susilaikius. Posėdyje virė aistros.

Priėmimą net du kartus bandė atidėti posėdį vedusi Seimo pirmininkė L.Graužinienė. Seimas jai nepritarė. Už tai pirmininkė sulaukė Seimo nario Arvydo Vidžiūno pastabos, kad ji nešiojanti prieš šį įstatymą pasisakiusiųjų A.Skardžiaus ir V.Gapšio porfelius. Seimo narys E.Gentvilas pastebėjo, kad pirmininkė tikra krikščionė – kartą gavusi per žandą atsuko kitą, ir vėl gavo.

Prašė Prezidentės paramos

Atrodytų viskas – monopolinė vienos bendrovės žvejybos teisė sumažinta nuo 78 iki 40 proc. Daugiau kvotų gaus iki šiol sąmoningai skurdinti kiti Baltijos jūros žvejai.

Taškas dar nepadėtas. Seimo narys V.Gapšys pasišovė surinkti 30 Seimo narių parašų, kad šio įstatymo priėmimo procedūra būtų svarstoma Seimo Etikos komisijoje. Kitaip tariant, įvelti pataisas į ilgą biurokratinį procesą.

Matydami, kad Seimo pirmininkė ir Darbo partijos nariai bet kokiomis priemonėmis bando išlaikyti žuvininkystėje monopoliją, dauguma žvejų kreipėsi į šalies Prezidentę.

Dėstoma, kad prieš balsavusi Seimo pirmininkė ketinanti nepateikti Prezidentei pasirašyti Žuvininkystės įstatymo pataisos. Žvejai prašė Prezidentės skubos tvarka pasirašyti įstatymo pataisą, kitaip nuo 2015 m. sausio 1 d. apie 40 žvejų laivų liktų be darbo.

Žvejus nuskurdinęs kvotų skirstymas turėjo ir naudos. Jis suvienijo daugumą žvejų. Parodė, kad žuvininkystės sistema iki šiol buvo ligota. Suponavo mintis, kad joje pribrendo laikas daryti pokyčius, tarp jų ir kadrinius. Iškėlė naujus žmones, kurie žuvininkystę suvokia ne kaip monopoliją ar vieno asmens „dvarvietę“, o kaip nacionalinę vertybę ir didesnės dalies žvejų pragyvenimo savo šalyje garantiją.

Komentarai

Vytautas Gapšys:

Nėra būtinybės priimti įstatymo pataisą. To neprašo Lietuvos administracinis teismas. Jis neteisėtais pripažino tik du atskirus kvotų skirstymo taisyklių punktus. Prašysiu, kad Seimo Etikos komisija pateiktų išvadą, ar Seimo pirmininkė gali pasirašyti įstatymą.

Bronius Pauža:

Dar 2013 metais Seimo Kaimo reikalų komitetas atkreipė Žemės ūkio ministerijos dėmesį, kad skirstant žuvų kvotas yra bloga padėtis. Gražiuoju prašėme, kad nebūtų vienai bendrovei atiduota 80 proc. kvotų. Ministerija nieko nedarė, įvarė mus į kampą.

Arvydas Vidžiūnas:

Matėme Žemės ūkio ministerijos aplaidumą. Dvejus metus Seimo Kaimo reikalų komitetas liepė sutvarkyti kvotas, nes vyko teismai, kurie pralaimėti. Žemės ūkio ministrė prašo skubos tvarka nagrinėti klausimą be Vyriausybės išvados.

Eugenijus Gentvilas:

Žuvininkystėje susiklostė kritinė situacija. Kodėl viena bendrovė įgijo 78 proc. kvotų? Įstatymas turi būti priimtas, kad žvejai palankiausiais sausio ir vasario mėnesiais galėtų žvejoti. Ministrė atsisakytų įsakymu skirstyti kvotas, nes teismai to neleidžia. Žvejus nuskurdinęs kvotų skirstymas turėjo ir naudos – suvienijo daugumą žvejų, parodė, kad žuvininkystės sistema iki šiol buvo ligota.