Piktnaudžiavimas perleidimais

Žuvininkystės įstatymo pataisos priimtos birželio 29-ąją – priešpaskutiniąją dieną prieš aštuntosios eilinės Seimo sesijos pabaigą.

Įstatyme įteisintos esminės nuostatos per artimiausius metus formuosiančios Baltijos jūros žvejybą. Kartu tai tarsi nuosprendis, kurioms žvejybos įmonėms verta išlikti, o kurios turi išnykti.

Įteisinta žvejybos galimybių arba kvotų perleidimo teisė. Atsirado nuostata apie galimybes keistis žvejybos kvotomis su ES ir kitų šalių žvejais. Taip iš esmės įteisinamas piktnaudžiavimas keistis nelygiavertėmis žvejybos galimybėmis.

Kvotų keitimasis piktinęs dalį Lietuvos žvejų yra vykęs nuo 2009 iki 2014 metų. Žvejybos kvotos būdavo iškeičiamos, bet neišgaudomos. Žvejams ieškant teisybės teismuose ėmė aiškėti keitimosi kvotomis mąstai, kuriuos žuvininkystės valdininkai buvo įslaptinę.

Pasirašė ir žvejai, ir ekspertas

Dauguma žvejų mano, kad Žuvininkystės įstatymas skirtas įteisinti Baltijos jūroje daugelį metų strimeles ir šprotus gaudžiusios vienos didžiausios įmonės reorganizaciją, kai suskaidžius ją atsirado dvi bendrovės su tuo pačiu nepadoriai dideliu žvejybos kvotų kiekiu.

Konkrečias įmones, reorganizacijos schemą ir galimas pasekmes dauguma Baltijos jūros žvejų mini kreipimesi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuriuo prašo vetuoti priimtą įstatymą.

„Žvejų bendruomenei tenka apie 21 proc. strimelių ir šprotų žvejybos kvotų, 1 proc. atitenka aukcionui, kai tuo tarpu kitoms dviem įmonėms, kurių viena buvo atskirta reorganizavimo būdu, siekiant išlaikyti didžiąją dalį kvotų, atitenka apie 78 procentai šprotų ir strimelių žvejybos kvotų“, - teigiama kreipimesi į šalies Prezidentę.

Šį kreipimąsi praėjusios savaitės viduryje pasirašė nepriklausomas žvejybos ekspertas Remigijus Sakas, žvejybos įmonių ar bendrovių atstovai Einaras Gardžiulis („Starkis“), Gintaras Tydikas (individualios įmonės savininkas), Jurijus Piniaginas („Stekutis“), Vladimiras Lavresinas („Ramsun“), Jonas Bartminas („Senoji Baltija“), Aleksėjus Savčenka („Laivitė“), o taip pat Alfonsas Bargaila (Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija) ir Artūras Maželis (Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija „Jūros žvejys“).

Jokioje kitoje ES šalyje nėra net iš tolo panašaus analogo, kaip Lietuvoje, kad viena įmonė valdytų beveik 80 proc. vienos rūšies žuvų kvotų. Ir po jos reorganizacijos per tas įmones, kurios valdo tuos pačius laivus, tas santykis išliktų beveik tas pats. ES šalyse, kaip tikino Briuselyje žuvininkystės struktūrose dirbęs R.Sakas, geriausiu atveju viena bendrovė ar grupė valdo daugiausia iki 10 proc. vienos šalies atskirų žuvų rūšių kvotų.

Įžvelgė reglamento pažeidimus

Į Prezidentę kreipęsi žvejai įžvelgia, kad skubos tvarka Seime priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos pažeidžia esminius ES žvejybos verslo principus įteisintus reglamente „Dėl bendros žuvininkystės politikos“. Jame numatyta, kad „turi būti sudarytos sąlygos ekonomikai ir perspektyviam, konkurencingam žvejybos sektoriui“. Jo priemonėje pažymėta, kad būtina „pritaikyti laivyno pajėgumus prie žvejybos galimybių lygio, siekiant turėti ekonomiškai gyvybingus laivynus“. Reorganizuotoms įmonėms, valdančioms tik apie 30 procentų Lietuvos Baltijos žvejybos laivyno pajėgumų, tenka beveik 80 procentų strimelių ir šprotų žvejybos galimybių.

„Seime priimtomis naujomis Žvejybos įstatymo pataisomis tikrai nesiekiama turėti ekonomiškai gyvybingą Baltijos jūros laivyną, nes paskyrus vos ne 80 proc. strimelių ir šprotų kvotų dviem įmonėms, po kelių metų iš 19 liks tik dvi žvejybos įmonės, kitos įmonės išnyks, be darbo liks apie 700 žmonių“, - teigiama kreipimesi į Prezidentę. Tame pačiame reglamente pasakyta, kad valstybės narės gali nustatyti (bet to daryti neprivalo) perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą. Nurodyta ir galima jos žala – „valstybės narės įdiegusios perleidžiamųjų žvejybos teisų sistemą praranda galimybę kaip nors įtakoti žvejybos teisių perskirstymą“.

Lietuvoje, kur dauguma žvejų kvotų skirstymą laiko neteisėtu, dėl jų tebevyksta teismai, perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą Seimas siekia įteisinti mažiausiai 15 metų. Seime kertama iš peties skurdžiais paverčiant daugumą žvejų.

Žemės ūkio ministerijos aiškinimų argumentai tokie - perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema leis sunkiau besiverčiančioms žvejybos įmonėms parduoti savo perleidžiamąsias teises ir taip pasitraukti iš verslo. Tokiu būdu sumažėtų Baltijos jūroje žvejojančių laivų kiekiai ir padidėtų atskirų žvejų galimybės.

Tokias atskirų valdininkų nuostatas dauguma žvejų vadina sąmoningu Baltijos jūros laivyno naikinimu. Jie kategoriškai prieštarauja perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemos įdiegimui.

Nėra teisėtos istorijos?

Pasirinkti palankią kvotų naudojimo istoriją žvejams leidžiama imant tris metus iš pastarųjų dešimties.

Perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą ketinama sukurti pagal neteisėtą žvejybos istoriją.

Aiškėja, kad teisėtos žvejybos istorijos Baltijos jūroje kaip ir nėra.

Kreipimąsi į Prezidentę pasirašę žvejai tikina, kad nuo 2009 metų buvo nuolat pažeidinėjama Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo taisyklių tvarka. Dauguma žvejų prašydavo kvotų, bet gaudavo mažiau arba visai negaudavo. Tuo tarpu vienai bendrovei buvo skiriama kvotų net per daug. Dalies jų ji neišgaudydavo, keisdavosi su kitomis šalimis. Manoma, kad jos žvejybos istorija buvo formuojama dirbtinai.

„Vykdžius apsikeistų kvotų žvejybą, nepanaudota 8533 tonų strimelių, šprotų, tobių ir silkių žvejybos kvotų. Tai sudarė daugiau nei 8,5 mln. litų negautų pajamų“, - teigiama rašte šalies Prezidentei.

Visi 2013 ir 2014 metų kvotų skirstymo protokolai žvejams laimėjus teismuose buvo panaikinti kaip neteisėti. Tai reiškia, kad ir tų metų kvotų skirstymas buvo neteisėtas.

Dėl to Seimo narys Saulius Bucevičius netgi buvo pateikęs tokią Žuvininkystės įstatymo pataisą - „teismui pripažinus žvejybos galimybes ūkio subjektui neteisėtai skirtomis, šių individualių žvejybos galimybių  duomenys negali būti naudojami nustatant ūkio subjekto atskaitos duomenis“.

Šis siūlymas Seime atmestas tokiu argumentu - „pritarus šiam pasiūlymui, įstatymo projektas netenka prasmės, nes iki 2015 m. ūkio subjektų sukurtos žvejybos istorijos nebūtų įmanoma panaudoti“.

Tokie argumentai stebino vieną iš žvejybos bendrovių vadovų ir juridinį išsilavinimą turintį Arvydą Žiogą. Jo teigimu, teisė negali kilti iš neteisėtų veiksmų. Jei nėra teisėtos žvejybos istorijos, kam iš viso įtvirtinti „nepajudinamą“ kvotų skyrimą 15 metų?

A.Žiogas, kuris yra ir Klaipėdos miesto žuvininkystės vietos veiklos grupės pirmininkas ir Lietuvos žuvininkystės bendruomenių tinklo vadovas, tikino, kad mūsų šalies kvotų skirstymo ir žvejų skurdinimo niuansai buvę pristatyti Vilniuje apsilankiusiems ekspertams iš ES. Jo teigimu, jie išvykę į Briuselį susiėmę už galvų dėl to, kas vyksta Lietuvos žuvininkystėje.

Ir 2015 metų kvotų skirstymo teisėtumas kelia abejonių. 2014 metų gruodžio 23 d. Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymo pataisą, kuria nustatė, kad viena žvejybos įmonė negali turėti daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotų. Įstatymo pataisa įsigaliojo 2015 metų sausio 1 d. Tai reiškia, kad tą dieną bet kuri įmonė jau nebegalėjo turėti daugiau kaip 40 proc. kvotų. Tačiau 2015 metų vasarį pasibaigus vienos įmonės reorganizacijai nuo jos atsiskiria dar viena bendrovė ir per abi jų strimelių ir šprotų kvotų suma siekia vėl per 70 proc. Ar kvotų, kurių bendrovė juridiškai jau nebegalėjo turėti, perdavimas buvo teisėtas, šiuo metu aiškinasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jis galutinį, neskundžiamą sprendimą turėtų skelbti rugpjūčio 22 dieną. Ar nebuvo tikslinga Seimui palaukti teismo sprendimo ir priimti įstatymą rudens sesijoje? Kam reikėjo taip skubėti?

Nesuprantami ėjimai Seime

Į Prezidentę kreipęsi žvejai mano, kad dėl Lietuvos įmonių žvejybos Baltijos jūroje šiuo metu yra susidariusi situacija, kuri leidžia įtarti, kad gali būti pažeidžiamas arba sudaromos sąlygos pažeisti Konstitucijos 46 straipsnį. Jis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veikios laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę.

Įstatymu siūloma 15 metų nepajudinamai įteisinti išskirtines sąlygas vienai bendrovei kartu su iš jos po reorganizacijos kilusia teisių perėmėja naudotis Lietuvos respublikos turtu - žvejybos kvotomis. Tuo pat metu smarkiai apribojamos veiklos galimybės kitiems rinkoje

veikiantiems ar naujiems subjektams.

Kad Žuvininkystės įstatymas būtų teisingas, žvejai Prezidentei pateikė ir problemos sprendimo raktą – tokią vieno iš straipsnių formuluotę – „Jei skaidymo ar atskyrimo būdu reorganizuojamas ar buvo reorganizuotas ūkio subjektas turintis daugiau kaip 40 procentų atskirų žuvų rūšių žvejybos galimybių - bendra visiems po reorganizavimo veiklą tęsiantiems ar naujai sukurtiems ūkio subjektams paskirstytų atitinkamos žuvų rūšies metinių žvejybos galimybių (kvotų) suma negali viršyti 40 procentų“.

Įdomiausia yra tai, kad panaši formuluotė Žuvininkystės įstatyme Seime jau buvo pradėta įteisinti. Ją 2015 metų lapkričio 24 d. buvo pateikę Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Vytautas Kamblevičius, Saulius Bucevičius ir Andrius Palionis. Dėl šio pasiūlymo netgi buvo balsavę Seimo nariai – iš 97 tam pritarė 51. Bet Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės iniciatyva ši nuostata iš įstatymo buvo „ištrinta“. Dėl to netgi vyko Seimo etikos ir procedūrų komisijos posėdis. Jame aiškinta, kad dėl šios nuostatos galutinės nuomonės nesuformavęs Seimo Kaimo reikalų komitetas.

Kovą ir balandį, kai vyko svarstymai, prieš tos pataisos iniciatorius Seimo narius E.Gentvilą ir S.Bucevičių galimai buvo imtasi spaudimo. Viename šalies dienraštyje pasirodė straipsniai nukreipti prieš Seimo narius su teiginiais neva jie tarnaujantys kažkokioms Rusijos interesų žvejybos bendrovėms. Tai senas triukas atkeliavęs iš sovietinių laikų – partija priims tokį sprendimą, kokio pareikalaus „masės“. Nesvarbu, kad straipsnių ciklas galimai buvo užsakomasis nors ir be užsakymo numerių. Šiuos galimus spaudimo Seimo nariui veiksmus E.Gentvilas netgi buvo apskundęs Lietuvos specialiosioms tarnyboms. Joks sprendimas iki šiol nepriimtas.