Sukčiai be baimės vilioja pinigus iš žmonių, kurie apsiperka internetu. Apgavikai naudojasi tuo, kad už padarytą nedidelę – iki 130 litų žalą gresia tik kelių šimtų litų bauda, o daugelis nukentėjusiųjų dėl keliasdešimties litų net nesikreipia į policiją. Į tokį sukčiavimą įsitraukiama net šeimomis.

Sumokėjo, bet prekių negavo

Internete yra ne viena svetainė, kur žmonės gali keistis, prekiauti ne tik naujais, bet ir dėvėtais rūbais ar daiktais. Tinklalapiuose informaciją vartotojai gali skelbti nemokamai.

Minėtos svetainės populiarios, bet ne visų bandymai įsigyti geros kokybės daiktą už mažą kainą baigiasi sėkmingai. Dažnai svetainių nariai pakliūva į išradingų sukčių pinkles.

Klaipėdietė Vilma M. pasakojo, kad naudojosi ne vienos tokios svetainės paslaugomis. Pasak moters, tai gera galimybė ne tik pačiai atsikratyti jau pabodusiu daiktu, bet ir pigiau įsigyti kitą.

„Tokiose svetainėse tikrai nesu naujokė. Žinau apie apgavystes, skaičiau, kaip atskirti sukčius, tačiau ir pati užkibau ant jų kabliuko“, – pasakojo klaipėdietė.

Vilma M. tvirtino, kad iš vienos svetainės užsisakė rūbų už 50 litų. Moteris pardavėjai pervedė pinigus, bet ši po to dingo. Klaipėdietė jau daugiau nei dvi savaites negauna prekių.

„Pardavėja į žinutes neatsako, nors matau, jog prie svetainės buvo prisijungusi. Pinigų praradau nedaug, bet vis tiek pikta, kad pakliuvau į tokią situaciją“, – neslėpė apmaudo moteris.

Pavagia svetimas anketas

Pasak klaipėdietės, sukčiavimo atvejai tokiose svetainėse – dažnas reiškinys. Jų forumuose net yra sukurtos atskiros paskyros, kuriose žmonės informuoja apie apgavikus, nuo kurių nukentėjo.

Dažniausiai pirkėjai negauna prekių, už kurias sumokėjo. Tačiau pasitaiko ir dar išradingesnių sukčių.

Apgavikai įsibrauna į patikimų narių anketas arba jas tiesiog pavagia – nukopijavę visas nuotraukas sukuria naują tuo pačiu vardu. Tik prekių kainos jose nurodomos mažesnės.

Nuo tokių sukčių nukentėję pirkėjai netrunka pagal nuotrauką surasti tikrąjį anketos savininką ir iš jo ima reikalauti žalos atlyginimo.

Bando išsukti tėvai

Vilma M. pastebėjo, kad sukčiai stengiasi pirkėjui padaryti žalą, kuri nesiektų 130 litų. Esant tokiems nuostoliams, policija nepradeda ikiteisminio tyrimo.

Apgavikui tuomet gresia tik kelių šimtų litų bauda.

„Žinau, kad tuo užsiima net visos šeimos. Klientams nurodoma pinigus pervesti į vis kito šeimos nario banko sąskaitą, kad viena žala nesiektų 130 litų. Be to, nemažai žmonių, praradę keliasdešimt litų, patys nesikreipia į policiją, nes nenori vargo“, – pasakojo moteris.

Yra nemažai nukentėjusiųjų, kurie informaciją apie apgavikus bando išsiaiškinti patys.

Būna, kad aferų aukomis tapę klaipėdiečiai patys ieško kitų nukentėjusiųjų nuo to paties asmens ir policijai teikia grupinį skundą, kad įtariamiesiems būtų taikomos griežtesnės sankcijos.

Pasitaiko atvejų, kai paaiškėja, jog apgavikas – jaunas žmogus, kurio tėvai, sužinoję apie jo darbelius, atlygina nukentėjusiems nuostolius, kad šie tik nesikreiptų į policiją.

Gavo suplyšusią striukę

Vienos interneto svetainių, kuriose galima parduoti ar keistis rūbais, Klientų aptarnavimo direktorius Egidijus Gailevičius tvirtino, jog sunku pasakyti, kiek yra tikrų sukčių.

„Dažniausiai atsiranda vienas apgavikas, kuris susikuria kelias anketas ir jomis manipuliuodamas apgauna kelis ar keliolika narių. Apgavysčių daug, bet tikrų sukčių yra vienas kitas. Dauguma atvejų kyla dėl nesusipratimų, pardavėjų neatsakingumo, kitų priežasčių“, – tikino direktorius.

Vadovas tvirtino, kad daugiau skundų gaunama dėl netinkamos prekių kokybės, tačiau, anot jo, tai natūralu, nes prekiaujama dėvėtais rūbais – vieniems žmonėms prekė atrodo kokybiška, kitiems – ne.

Viena mergina skundėsi ypač nemaloniu atveju. Gavusi striukę, už kurią sumokėjo 100 litų, ji nustėro. Juodos spalvos rūbas buvo suplyšęs ir susiūtas raudonais siūlais. Pardavėjas iškoneveikė pirkėją, kai ši pareiškė pretenziją.

Kita svetainės narė sulaukė suknelės, kuri dvokė ir taip pat buvo suplyšusi.

Trūksta daugiau aiškumo

Pasak E.Gailevičiaus, siekiant išvengti apgavysčių, svetainė yra paruošusi patarimų, kaip atpažinti sukčius.

Taip pat yra sukurta juodoji duomenų bazė, kur galima patikrinti, ar pardavėjas nėra sukčius.

„Nepamenu atvejų, kad žmogus, kuris naudojosi patarimais, būtų nukentėjęs. Jei kyla įtarimas, galima pasakyti, jog esi iš to paties miesto, ir prašyti susitikti. Jei asmuo kategoriškai atsisakys, tada didelė tikimybė, kad jis sukčius“, – pabrėžė vadovas.

Apgavikui, kuris padaro žalos už mažiau nei 130 litų, gresia tik administracinė nuobauda nuo 300 iki 700 litų. Taip pat jam gali būti skirtas administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų.

E.Gailevičius nukentėjusiems pirmiausia patarė išsiaiškinti, gal yra daugiau asmenų, kurie nukentėjo nuo to paties sukčiaus, ir žala viršys 130 litų. Tuomet apgavikui grės griežtesnės sankcijos.

„Manau, tokiais atvejais turėtų būti daugiau aiškumo policijos darbe, ar bus atliktas tyrimas, nes vienais atvejais tai daroma, kitais – ne. Taip pat turėtų būti aišku, per kiek laiko ir kaip apgavikas atlygins žalą. Jei ši informacija būtų pateikta aiškiai, tada tikrai daugiau nukentėjusių žmonių kreiptųsi policiją“, – tvirtino E.Gailevičius.

Vietoje papildų – bulvė

Klaipėdos policijos pareigūnai pabrėžė, kad nukentėjusieji bet kuriuo atveju turėtų kreiptis į policiją, nesvarbu, ar žala yra mažesnė, ar didesnė nei 130 litų. Kreiptis reikėtų kuo greičiau.

„Bet kuriuo atveju aiškinsimės. Jei žala yra mažesnė nei 130 litų, bus pradėta administracinė byla. Bus nustatyti sukčiavę asmenys, o teismas spręs, kokią baudą skirti pažeidėjui. Dažniausiai jis taip pat nurodo atlyginti žalą nukentėjusiajam“, – aiškino Klaipėdos 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Arūnas Pužauskas.

Uostamiesčio policija yra sulaukusi tokio pobūdžio skundų. Yra buvę situacijų, kai žmogus užsisakė batus, pervedė pinigų, o prekės negavo.

Taip pat buvo atvejis, kai žmogus užsisakė maisto papildus, o vietoje jų gavo bulvę.

Pasak A.Pužausko, pasitaiko, kai kreipiamasi ir dėl mainų. Žmonės susitarė apsikeisti telefonais, vienas nusiuntė gerą, o gavo prastai veikiantį, nors buvo tartasi kitaip.

„Tai nėra visiškas sukčiavimas. Žmonės, kalbėdamiesi dėl daiktų mainų, turėtų gerai aptarti visas detales, kad vėliau nekiltų problemų“, – pabrėžė A.Pužauskas.

Slepia didesnius pažeidimus

Klaipėdos apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus, kuris tiria nusikaltimus, padarytus internetinėje erdvėje, viršininkas Tomas Balčius tvirtino, kad tiriant tokius atvejus, gali paaiškėti ir kur kas sunkesni pažeidimai.

„Gal prekeivis prekiauja nelegaliai ar yra apgavęs labai daug žmonių. Todėl kreiptis į policiją reikia, nesvarbu, kokia padaryta žala. Gal tas pats sukčius po 5 litus išviliojo jau iš šimto žmonių“, – teigė viršininkas.

T.Balčius taip pat pabrėžė, kad, užsakant prekes internetu ir iš anksto pervedus pinigus už jas, visada yra rizika būti apgautam.

„Jei negali paduoti pinigų į rankas ir tada gauti prekės, visada rizikuoji būti apgautas“, – pabrėžė viršininkas.