Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapija mini 70-ąsias įkūrimo metines. Šia proga rytoj sekmadieninių mišių metu bus pažymėta ne tik Švč. Trejybės šventė, bet ir bažnyčios gyvavimo sukaktis.

Bažnyčios klebonas Virgilijus Poškus pažymėjo, kad abi šventės – graži sąsaja ir proga pažvelgti į praeitį.

„1945 m. šis pastatas iš anglikonų buvo perimtas katalikų reikalams, todėl po 70 m. nusprendėme atsigręžti atgal ir padėkoti žmonėms“, – sakė V.Poškus.

Kunigas pasakojo, kad kadaise visas Klaipėdos miestas buvo sugriautas, o kartu nukentėjo ir bažnyčios – praktiškai neliko nė vienos.

Sovietmečiu, 1945–1988 m., Kristaus Karaliaus maldos namai buvo vieninteliai veikę uostamiestyje. Senamiestyje įsikūrusios nedidelės, bet jaukios parapijos dydis, ko gero, sovietinių represijų laikotarpiu jai buvo parankus.

Kunigas prisiminė laikus, kai į mažą bažnytėlę netilpdavo visi tikintieji, o ieškantieji jos labai nustebdavo, nes iš išorės šis pastatas – kuklus, be dangų rėžiančių bokštų.

„Ruošdamiesi šventei prašėme gyventojų atnešti autentiškų nuotraukų, pasidalyti prisiminimais. Ši bažnyčia išsiskiria jaukumu. Tyliai ramiai čia žmonės meldėsi, tikėjo. Apskritai kiekvienas laikmetis turi savo išskirtinumą, savo pulsą. Pavyzdžiui, nepriklausomybės pradžioje tikėjimo atžvilgiu buvo jaučiamas stiprus jaunų žmonių aktyvumas. Galima sakyti, masinis antplūdis. Šiuo metu susiduriame su kitais iššūkiais: atsirado socialiniai tinklai ir begalė kitų dalykų, sugeriančių žmonių laiką ir lemiančių bendravimo būdą“, – pažymėjo klebonas.

Vis dėlto V.Poškus sakė matantis sąmoningą žmonių apsisprendimą ieškoti Dievo, o tariamos linksmybės nebūtinai atneša į širdį ramybę ir gyvenimo džiaugsmą.

Kristaus Karaliaus bažnyčia 1945 m. buvo įrengta mūriniuose, buvusiuose baptistų maldos namuose. 2001 m. bažnyčia restauruota, o jos vidus papuoštas Kretingos pranciškonų tapytomis ikonomis.