Savivaldybės atstovai pergudravo politikus, verčiančius ieškoti įvairiausių būdų, kaip atgaivinti Klaipėdos senamiestį. Valdininkai sukūrė svarbiausios miesto teritorijos atgaivinimo priemonių planą. Tačiau įsirašė ir saugiklį – keturis milijardus litų.

Sukūrė per prievartą

Tokia įspūdinga suma esą reikalinga tam, kad į senamiestį sugrįžtų gyvybė. 4 mlrd. litų yra dešimties metų Klaipėdos miesto biudžetas.

Akivaizdu, jog tokių pinigų senamiesčio atgaivinimui artimiausiu metu tikrai nebus skirta. Jų nebus surinkta ir per artimiausią dešimtmetį. Juo labiau kad trejus metus gyvavusi Senamiesčio atgaivinimo ir paveldo objektų išsaugojimo programa, kuriai dar pernai buvo skirtas milijonas litų, šiemet visai panaikinta.

Todėl savivaldybės administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus įsakymu suburtos darbo grupės sukurptas senamiesčio atgaivinimo priemonių planas labiau primena darbo imitavimą.

Valdininkai tokį planą kūrė ne savo noru. Juos įpareigojo politikai – Strateginės plėtros komitetas. Jo pirmininkas Rimantas Cibauskas jau nuo pavasario kone kas savaitę inicijuoja įvairiausius susitikimus su senamiestyje dirbančiais menininkais, verslininkais, biudžetininkais. Šie išsakė įvairių pasiūlymų, kaip atgaivinti senamiestį. Todėl R.Cibauskas ir kreipėsi į savivaldybės administraciją, kad jos darbuotojai pasiūlymus sudėtų į vieną bendrą senamiesčio atgaivinimo priemonių planą. Jis kuriamas jau daugiau nei pusę metų. Vakar vėl kelias valandas vyko jo svarstymas. Galutinis plano tekstas politikams turi būti pateiktas iki gruodžio 31 dienos.

„Laiko dar yra, ir galutinį plano variantą tikrai parengsime. Darbo grupė dirba labai intensyviai. Kai planas bus parengtas, spręsim, ką su juo daryti, kas jį vykdys. Gal teiksim tvirtinti miesto tarybai, kuri nustatytų prioritetus“, – teigė A.Každailevičius.

Anot Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės, šis planas būtų ilgalaikis – jį galbūt pavyktų įgyvendinti iki 2020 metų.

Dėmesys – statyboms

Nors jau kelerius metus netylant kalboms apie senamiesčio atgaivinimą pirmiausia akcentuojama, kad į jį reikia grąžinti gyvybę – organizuoti kuo daugiau renginių ir taip pritraukti žmonių, valdininkų parengtame plane kur kas daugiau dėmesio skiriama statyboms.

Didžioji dalis iš tų 4 mlrd. litų esą reikalinga baigti įrengti ir sutvarkyti senamiesčio infrastruktūrą miestiečių ir turistų lankymui.

Plane įrašyta, kad dėl to reikėtų įrengti naujų automobilių stovėjimo aikštelių, rekonstruoti Naująją uosto ir Pilies gatves, jose įrengiant šešias eismo juostas. Taip pat numatyta pastatyti naują tiltą per Danės upę, jungiantį Danės ir Bangų gatves. Tiltą norima statyti ir per Pilies gatvę, kad pėstieji juo iš Žvejų gatvės galėtų patekti į piliavietę.

Senamiesčio atgaivinimo plane vėl siūloma prisiminti tramvajaus projektą, sutvarkyti Danės pakrančių nuo Biržos tilto iki Palangos plento infrastruktūrą. Dar vienas projektas, kurį plane norima atgaivinti, senamiestyje įrengti teminį pramogų parką, kurio įkūrimas dėl neaiškių priežasčių žlugo prieš 10 metų.

Milijonų litų reikės jau pradėtiems projektams. Kultūros fabriko prie Jono kalnelio 12 mln. litų vertės statybos užvirs jau kitų metų vasarą, ketinama atkurti piliavietę ir šiems darbams gauti pirmąją 20 mln. litų injekciją.

Didelių pinigų pareikalautų ir senamiestyje diegiama nauja atliekų išvežimo sistema. Konteineriai turėtų būti panaikinti, o šiukšlės išvežamos specialiu transportu. Senamiestyje taip pat siūloma įrengti šunų vedžiojimo aikštelių.

Įpareigos puošti langus

Anot plano rengėjų, senamiesčiui atgimti padėtų ir visų pastatų fasadų sutvarkymas. To esą galima pasiekti sukūrus gyvenimo, verslo ir kitos veiklos senamiestyje taisykles. Jos neva įpareigotų verslininkus susitvarkyti savo turtą ir teritorijas, o už jų nepriežiūrą būtų skiriamos didelės baudos. Taisyklės gyventojus įpareigotų susitvarkyti savo kiemus, puošti langines ir balkonus.

Šiek tiek pigesni plane numatyti darbai yra tie, kuriuos ir siūlė senamiesčio atgimimu suinteresuoti žmonės. Įrašytas įsipareigojimas parengti bei įgyvendinti Amatų ir etnografinių verslų ir mugių 2010–2013 metų programą, sudaryti senamiestyje vyksiančių renginių ir sporto žaidynių kalendorių. Savivaldybė taip pat skatintų konferencijų ir seminarų senamiestyje rengimą, organizuotų sporto laisvalaikį, padėtų sukurti „Blusų turgų“, gėlių, vaisių ir žuvų turgelius Teatro aikštėje bei prie Danės krantinių.

Dar viena priemonė – senamiestyje organizuoti įvairias menines ir laisvalaikio akcijas. Tačiau neįvardyta, kokios, kada ir kur jos būtų įgyvendinamos.

Tikslas – ne popierius

„Šis priemonių planas sukurtas pagal senamiesčio gaivinimo galimybių studiją ir Klaipėdos miesto strateginį planą iki 2013 metų. Taip pat atsižvelgta į gyventojų, suinteresuotų asociacijų pasiūlymus“, – teigė G.Giedraitytė.

Paklausta, kodėl plane numatyti darbai tokie brangūs – net 4 mlrd. litų, Kultūros skyriaus vedėja aiškino, kad jie buvo apskaičiuoti pagal 2006 metų kainas. „Aišku, suma milžiniška. Tokių pinigų nežinia kada sulauksime. Tačiau ši suma nėra tiksli. Dabar darbai yra atpigę, o kai kurie jau ir padaryti, todėl numatytas priemones galima įgyvendinti pigiau“, – tikino G.Giedraitytė.

Ji neslėpė, jog kitiems metams senamiesčiui atgaivinti papildomai nebus skirta nė lito. Tačiau Kultūros skyriaus vedėja tvirtino, kad rankų neketinama nuleisti. „Sugalvojome eksperimentą. Suprantame, jog viso senamiesčio vienu metu neatgaivinsime, todėl jį ketiname suskirstyti į tam tikras zonas. Pavyzdžiui, meno kvartalas, pramogų vaikams zona. Reikės paskirti tų zonų koordinatorius, parengti renginių kalendorių, reklamos kampaniją. Žodžiu, sustiprinti tai, kas senamiestyje jau vyksta. Pinigų nėra, o visi norime, jog senamiestis būtų gyvas. Sukurti programą, kad ji būtų tik popieriuje, tikrai nėra mūsų tikslas“, – tikino G.Giedraitytė.