Senamiestį vėl puoš bažnyčios bokštas

Ilgus metus trukusios diskusijos, kokią pačioje Klaipėdos širdyje stovėjusią bei po Antrojo pasaulinio karo nugriautą Šv. Jono bažnyčią vertėtų atstatyti – autentiško dydžio ar tik mažesniąją jos kopiją, finišo tiesiojoje.

Uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenės, architektų, istorikų, paveldosaugininkų, visuomeninių organizacijų atstovai bei savivaldybės specialistai kone vieningai sutarė, kad Turgaus gatvėje turėtų vėl iškilti originalaus istorinio dydžio Šv. Jono bažnyčia su beveik 75 metrų aukščio bokštu.

“Šv. Jono bažnyčia - tai vienas iš gražiausių senosios Klaipėdos pastatų, o jos bokštas buvo aukščiausias statinys mieste, dažnai į uostą atplaukiančių laivų įguloms atstojęs švyturį. Kartu tai buvo ir vienas iš pagrindinių Klaipėdos dvasinio gyvenimo centrų, savo reikšme prilygintinas katedrai, - sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

- Todėl Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimas yra labai svarbus ne tik vietos evangelikų liuteronų bendruomenei, bet ir visiems klaipėdiečiams. Juolab kad iš iki Antrojo pasaulinio karo uostamiesčio širdį puošusių net kelių bažnyčių bokštų šiandien nėra likę nė vieno.”

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Alinos Velykienės teigimu, kiek anksčiau svarstyta Turgaus gatvėje pastatyti tik daug mažesnę istorinės Šv. Jono bažnyčios kopiją. Tačiau, kilus aršioms diskusijoms, savivaldybė kartu su Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapija nusprendė pirmiausiai parengti bažnyčios ir jos bokšto atkūrimo galimybių studiją.

„Studiją rengusių bendrovių „Civitta“ ir „Pupa – strateginė urbanistika“ specialistai pasiūlė kelias galimas alternatyvas – atstatyti buvusių tūrių bažnyčią ir bokštą, atstatyti tik originalaus dydžio bokštą, o pačią bažnyčią jau statyti mažesnę, bei tiek pačią bažnyčią, tiek ir jos bokštą statyti gerokai mažesnio tūrio, nei būta iki karo. Nepaisant pasirinkto atstatomos bažnyčios dydžio, studijos rengėjai taip pat siūlo išlaikyti jos istorinę formą, iš dalies atkurti išorės apdailos medžiagiškumą, o vidaus erdves pritaikyti tiek liuteronų bendruomenės sakraliniams, tiek ir kultūros bei turizmo poreikiams. Be to, atstatytame bokšte siūloma įrengti turistams skirtą apžvalgos aikštelę”, - sakė A. Velykienė.

Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos teigimu, parengtos bažnyčios su bokštu atstatymo alternatyvos jau apsvarstytos su uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenės, architektų, istorikų, paveldosaugininkų, įvairių visuomeninių organizacijų atstovais bei savivaldybės specialistais.

“Visų nuomonės esama kone vieningos – Klaipėdoje privalo būti atstatyta originalaus dydžio Šv. Jono bažnyčia su bokštu”, - sakė A. Velykienė.

Savo žodį šiuo klausimu kovo mėnesį dar tars Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos kolegija.

„Tikiuosi, kad politikų sprendimas dėl atstatomos bažnyčios dydžio nesiskirs nuo suinteresuotų organizacijų bei bendruomenių atstovų bendros nuomonės“, - pažymėjo V. Grubliauskas.

Preliminariai skaičiuojama, kad autentiško dydžio Šv. Jono bažnyčios su bokštu atstatymo darbų vertė gali siekti apie 7,5 mln. eurų. Planuojama, kad atstatymo darbai bus finansuojami evangelikų liuteronų bendruomenės, privačių rėmėjų, valstybės, savivaldybės ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Apie Klaipėdos Šv. Jono bažnyčią:

Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios istorija siekia XIII a, kai prie Danės upės vagų atsišakojimo įkurta parapija. Turgaus gatvės gale Šv. Jono bažnyčia pastatyta 1706 m. Klaipėdoje 1854 m. kilęs gaisras bažnyčią gerokai nusiaubė, tačiau miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta po poros metų. Antrojo pasaulinio karo metais Šv. Jono bažnyčia buvo apgriauta, o pokario laikotarpiu ir visiškai nugriauta.

2012 m. švenčiant Klaipėdos įkūrimo 760-ąsias metines, buvo simboliškai pažymėta ir Šv. Jono bažnyčios atstatymo darbų pradžia. Toje vietoje, kur ji stovėjo, atidengtas kertinis akmuo bei šalia jo įkasta atminimo kapsulė ateities kartoms.