Senamiestį vėl puoš bažnyčios bokštas

  • Teksto dydis:

Ilgus metus trukusios diskusijos, kokią pačioje Klaipėdos širdyje stovėjusią bei po Antrojo pasaulinio karo nugriautą Šv. Jono bažnyčią vertėtų atstatyti – autentiško dydžio ar tik mažesniąją jos kopiją, finišo tiesiojoje.

Uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenės, architektų, istorikų, paveldosaugininkų, visuomeninių organizacijų atstovai bei savivaldybės specialistai kone vieningai sutarė, kad Turgaus gatvėje turėtų vėl iškilti originalaus istorinio dydžio Šv. Jono bažnyčia su beveik 75 metrų aukščio bokštu.

“Šv. Jono bažnyčia - tai vienas iš gražiausių senosios Klaipėdos pastatų, o jos bokštas buvo aukščiausias statinys mieste, dažnai į uostą atplaukiančių laivų įguloms atstojęs švyturį. Kartu tai buvo ir vienas iš pagrindinių Klaipėdos dvasinio gyvenimo centrų, savo reikšme prilygintinas katedrai, - sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

- Todėl Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimas yra labai svarbus ne tik vietos evangelikų liuteronų bendruomenei, bet ir visiems klaipėdiečiams. Juolab kad iš iki Antrojo pasaulinio karo uostamiesčio širdį puošusių net kelių bažnyčių bokštų šiandien nėra likę nė vieno.”

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Alinos Velykienės teigimu, kiek anksčiau svarstyta Turgaus gatvėje pastatyti tik daug mažesnę istorinės Šv. Jono bažnyčios kopiją. Tačiau, kilus aršioms diskusijoms, savivaldybė kartu su Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapija nusprendė pirmiausiai parengti bažnyčios ir jos bokšto atkūrimo galimybių studiją.

„Studiją rengusių bendrovių „Civitta“ ir „Pupa – strateginė urbanistika“ specialistai pasiūlė kelias galimas alternatyvas – atstatyti buvusių tūrių bažnyčią ir bokštą, atstatyti tik originalaus dydžio bokštą, o pačią bažnyčią jau statyti mažesnę, bei tiek pačią bažnyčią, tiek ir jos bokštą statyti gerokai mažesnio tūrio, nei būta iki karo. Nepaisant pasirinkto atstatomos bažnyčios dydžio, studijos rengėjai taip pat siūlo išlaikyti jos istorinę formą, iš dalies atkurti išorės apdailos medžiagiškumą, o vidaus erdves pritaikyti tiek liuteronų bendruomenės sakraliniams, tiek ir kultūros bei turizmo poreikiams. Be to, atstatytame bokšte siūloma įrengti turistams skirtą apžvalgos aikštelę”, - sakė A. Velykienė.

Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos teigimu, parengtos bažnyčios su bokštu atstatymo alternatyvos jau apsvarstytos su uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenės, architektų, istorikų, paveldosaugininkų, įvairių visuomeninių organizacijų atstovais bei savivaldybės specialistais.

“Visų nuomonės esama kone vieningos – Klaipėdoje privalo būti atstatyta originalaus dydžio Šv. Jono bažnyčia su bokštu”, - sakė A. Velykienė.

Savo žodį šiuo klausimu kovo mėnesį dar tars Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos kolegija.

„Tikiuosi, kad politikų sprendimas dėl atstatomos bažnyčios dydžio nesiskirs nuo suinteresuotų organizacijų bei bendruomenių atstovų bendros nuomonės“, - pažymėjo V. Grubliauskas.

Preliminariai skaičiuojama, kad autentiško dydžio Šv. Jono bažnyčios su bokštu atstatymo darbų vertė gali siekti apie 7,5 mln. eurų. Planuojama, kad atstatymo darbai bus finansuojami evangelikų liuteronų bendruomenės, privačių rėmėjų, valstybės, savivaldybės ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Apie Klaipėdos Šv. Jono bažnyčią:

Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios istorija siekia XIII a, kai prie Danės upės vagų atsišakojimo įkurta parapija. Turgaus gatvės gale Šv. Jono bažnyčia pastatyta 1706 m. Klaipėdoje 1854 m. kilęs gaisras bažnyčią gerokai nusiaubė, tačiau miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta po poros metų. Antrojo pasaulinio karo metais Šv. Jono bažnyčia buvo apgriauta, o pokario laikotarpiu ir visiškai nugriauta.

2012 m. švenčiant Klaipėdos įkūrimo 760-ąsias metines, buvo simboliškai pažymėta ir Šv. Jono bažnyčios atstatymo darbų pradžia. Toje vietoje, kur ji stovėjo, atidengtas kertinis akmuo bei šalia jo įkasta atminimo kapsulė ateities kartoms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jfhgu

jfhgu portretas
Bažnyčią būtina atstatyti - taip bus įvykdytas istorinis teisingumas. Aišku, kelias bus sunkus, tačiau rezultatai atpirks viską - miestą puoš didingas statinys...

klaipediškė

klaipediškė  portretas
Senai laikas atstatyti. Ir iš Europos fondo lėšų, nes būtent Mėmelis yra ir vakarų Europos miestas. Liuteronams per didžiąsias metų šventes tenka koridoriuje už durų stovėti dabartinėse parapijos patalpose, jei neatvyksti visa val. anksčiau ir nebegauni vietos atsisėsti toje mažytėje kambario dydžio patalpoje. Kiekvienas normalios valstybės uostamiestis yra turistų traukos centras. O graži senovinė bažnyčia su aukštu bokštu yra pati geriausia puošmena ir turistų traukos centras.

STT

STT portretas
Na Bažnyčios bokštas tikrai įstabus. Tačiau tikrai nemanau kad ji buvo du kartus atstatinėjama dėl to kad pagyvintu senamiestį ir pan... nemanau kad gerai Bažnyčia paversti traukos ir meno objektu, tai pačios Bažnyčios nušventėjimas ir Klaipėdai tai nieko gero neduos/
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Alytaus kolegija siekia prisijungti prie Klaipėdos universiteto
    Alytaus kolegija siekia prisijungti prie Klaipėdos universiteto

    Alytaus kolegija siekia prisijungti prie Klaipėdos universiteto (KU). ...

    1
  • Gyventojai sukilo prieš ryšio bokštą: prasidėjus statyboms, ėmėsi piketų
    Gyventojai sukilo prieš ryšio bokštą: prasidėjus statyboms, ėmėsi piketų

    Klaipėdos rajone žmonės priešinasi telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ryšio bokšto atsiradimui. Įmonė suplanavo investicijas, pradėjo statybas, o tuomet gyventojai surengė piketą. ...

    27
  • Darbai Vingio pasaže – iki rugsėjo
    Darbai Vingio pasaže – iki rugsėjo

    Vingio pasaže vis nesibaigia tvarkymo darbai. Gyventojai jau ėmė kalbėti, kad neva dirbama per lėtai, rezultatų beveik nematyti. Tačiau Klaipėdos savivaldybės atstovai tikino, kad darbai tikrai vyksta, visus juos tikimasi užbaigti iki vasaros pradži...

    10
  • Šišioniškių tarmė – dar gyva
    Šišioniškių tarmė – dar gyva

    Žmonių, kurie kalba Pamario krašto tarme, vis mažėja, išsaugoti unikalią šnektą darosi vis sudėtingiau. Klaipėdos krašte anksčiau paplitusi šišioniškių tarmė yra gyva ne tik knygose, ją saugo ir nedi...

  • Vyksta dar viena klaipėdiečių apklausa
    Vyksta dar viena klaipėdiečių apklausa

    Prieš aštuonerius metus Klaipėdos savivaldybės taryba buvo patvirtinusi miesto tikslinę teritoriją, kurioje į infrastruktūrą bei paslaugas buvo investuojamos europinės lėšos. Tuomet buvo apklausiami aplinkiniai gyventojai, kurių ...

    4
  • Atnaujintoje Melnragės bibliotekoje – šventė
    Atnaujintoje Melnragės bibliotekoje – šventė

    Melnragės centre esantis pastatas nušvito naujomis spalvomis – po daugiau nei metus trukusio kapitalinio remonto bendruomenei duris atvėrė modernizuotas Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinys. Atnaujintame pastate sur...

  • A. Petrošius neatsisako idėjos atidaryti visą parą veikiančią biblioteką
    A. Petrošius neatsisako idėjos atidaryti visą parą veikiančią biblioteką

    Buvusio kandidato į Klaipėdos merus Audriaus Petrošiaus tikslas – mieste atidaryti visą parą veikiančią biblioteką. Rinkimams pasibaigus politikas tikina, kad jis vis tiek sieks šį tikslą įgyvendinti. ...

    7
  • Gripo rodikliai uostamiestyje vėl auga
    Gripo rodikliai uostamiestyje vėl auga

    Klaipėdoje ūgtelėjo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Numanomos priežastys – higienos reikalavimų nesilaikymas, nesiskiepijimas, taip pat oro temperatūros svyravimai, lemiantys staigesnius per...

  • Sezonas prasideda: naudotas padangas galite atiduoti nemokamai
    Sezonas prasideda: naudotas padangas galite atiduoti nemokamai

    Nuo balandžio 1 d. Lietuvoje vėl galima važinėti su vasarinėmis padangomis. Lietuvoje sukurta tokia sistema, kad gyventojams būtų patogu naudoti nebetinkamas padangas atiduoti nemokamai. ...

    1
  • Kuršių nerijoje – pavasario ženklai
    Kuršių nerijoje – pavasario ženklai

    Baigiantis kovui, Kuršių nerijoje kasdien apsireiškia vis daugiau pavasario pranašų: sugrįžo pempės, triukšmauja margieji geniai ir juodosios meletos. Pradėjo perėti jūriniai ereliai, didieji kormoranai, lizdų tvarkymą ir ...

    1
Daugiau straipsnių