Pereiti į pagrindinį turinį

Iš Senojo turgaus – ant Velykų stalo

2008-03-22 09:00

Iš Senojo turgaus – ant Velykų stalo

Nors priešvelykinės savaitės vidury snyguriavo ir pavasariu net nekvepėjo, Senasis turgus jau šurmuliavo. Labiausiai pirkėjų akis viliojo kiaušiniai ir daiginti želmenėliai.

Kiaušiniai – perkamiausi

Prekeiviai džiaugėsi, kad prieš šventes žmonės nepriekabiai žiūri į kainą ir prekyba vyksta sparčiai, tik spėk suktis. Kiaušinių pardavėjai vylėsi užteksią. Nors ir pabrangę dvigubai, atvežti iš Plungės, Mažeikių paukštynų, jie buvo perkami dideliais kiekiais, kad pražiopsojus netektų bėgti lenkiškųjų pirkti.

Tradiciškai prieš Velykas populiariausi – balti, tokius galima įvairiau išmarginti. Maistinių dažų, kainuojančių nuo 40 centų, siūlė vos ne kiekvienas turgaus prekeivis; kiti viliojo įvairiaspalviais, jau išpuoštais margučiais. Ponia Marija pasakojo penktus metus pardavinėjanti velykinius kiaušinius. Margina vašku, su didele meile ir sakosi dėl tokio pomėgio galinti nemiegoti visą naktį.

Kaip ir kiti jos kolegos, pardavinėjanti juos po du litus už vienetą ir džiaugėsi, kad pirkėjų niekada netrūksta, kasmet grįžta ir senieji klientai.

Tarp stiklainių ir žolynų

Ant prekystalių žemuose indeliuose žaliavo daiginta velykinė žolytė, skirta šventiniam stalui puošti, kviečių ir avižų želmenėliai, kainuojantys tris keturis litus. Šalia pumpurus išsprogdinusių beržų šakelių ponia Nijolė sumerkė dekoratyviniais inkilėliais puoštas kitų medžių šakas ir siūlė jas už vieną litą. Už tiek pat buvo galima nusipirkti ir maišelį svogūnų lukštų. Kiek tolėliau įvairias žoleles išsidėliojusi ponia Valentina kiaušinių dažymui patarė įsigyti džiovintų jonažolių pundelį. Pasak moteriškės, užpylus verdančiu vandeniu ir dar šiek tiek pavirinus iš šių žolių išgaunama labai ryški vyšninė spalva.

Kiti prekeiviai kvietė įsigyti išaugintų pirmųjų pavasarinių daržovių ir žalumynų: ridikėlių ir krienų ryšulėlį už porą litų; krapų, petražolių – už litą. Ponia Danutė, su kaimyne dar išvakarėse prisiskynusi miškinio česnako, mielai dalijosi receptais. Pasak jos, ši maistinga prieskoninė žolė, savo sudėtyje turinti net dvylika vitaminų, puikiai tinka tiek sriuboms gardinti, tiek salotoms prie karštų bulvių ruošti. Moterys pardavinėjo ir pačių konservuotų gėrybių: aliejuje apvirtų įvairių daržovių mišinių, tarkuotų burokėlių, smulkiai pjaustytų rūgštynių galėjai įsigyti už tris litus stiklainiuką.

Pyragus kepa naktimis

Halėje pyragų kalnais viliojo ponia Danutė iš Kartenos. Pas ją keleto rūšių naminės duonos ir Velykų pyrago – tradicinio arba gardinto razinomis – buvo galima nusipirkti už aštuonis devynis litus. Šalia įsitaisiusi ponia Virginija iš Kuršėnų pasakojo, kad jų pyragai kepami pagal senoviškus receptus, tešlą užmaišant piene ir pašaunant į malkomis kūrenamas krosnis. Žmonės kepykloje dirba naktimis, kad šviežios duonos gaminiai turgų pasiektų jau iš pat ankstaus ryto.

Saldumynų ir kepinių skyriaus pardavėja, mitriai sukdamasi tarp lentynų, taip pat sakė laukianti atvežant velykine simbolika puoštų šakočių, pyragų, šokoladinių kiaušinių, zuikučių ir kitų skanėstų.

Renkasi produktą, ne kainą

Mėsos skyriuje plušanti Regina porino, kad švenčių laikotarpiu per kelias dienas galima uždirbti tiek pat, kiek per eilinį mėnesį, mat žmonės daugiau žvilgčioja į produktą, mažiau - į kainą. Ponas Vidas iš Tauragės, pardavinėjantis rūkytus mėsos gaminius, irgi džiaugėsi prekyba. Pasak jo, pirkėjai dabar labiausiai teiraujasi vyniotinio ir naminio kumpio. Už šaltai rūkyto kilogramą Vidas prašė dvidešimt litų, už karšto rūkymo – penkiolika šešiolika litų, o gardaus vyniotinio siūlė pirkti už trylika.

Suskumba paskutinieji

„Koks Velykų stalas be krienų?“ – ragindama pirkėjus linksmai šūktelėjo ponia Violeta. Ant naminių tarkuotų krienų indelių puikavosi keturių penkių litų kainos. Moterys svarstė, kad lietuviškos šventės neapsieina ir be įvairių mišrainių. Tad šeimininkėms siūlė taupyti savo laiką ir už keturis litus iš jų pirkti virtų burokėlių.

Šiandien turguje turėtų vykti pagrindinė prekyba, kai suskumba pirkėjai, atidėliojantys pasiruošimą šventei iki paskutinės dienos. Prekeiviai šmaikštavo, kad ilgiau miegantiems gali likti tik veršio uodega.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų