Klaipėdos regione stabdoma nevaržoma šernų medžioklė. Aplinkos ministerija nusprendė nebeteikti kompensacijų už sumedžiotus gyvūnus. Kelis mėnesius besitęsusios medžioklės metu nebuvo nustatyta nė vieno afrikinio kiaulių maro atvejo.

Sausio pradžioje aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo buvo leista šernus šaudyti visus metus.

Po to, kai Alytaus rajone buvo konstatuotas afrikinio kiaulių maro protrūkis, nuspręsta, kad tose teritorijose turi būti sumedžiota 90 proc. šernų.
Po kiek laiko raginimas žymiai sumažinti šernų populiaciją pasiekė ir uostamiestį.

Siekiant užtikrinti aktyvią šernų medžioklę, už kiekvieną sumedžiotą šerną medžiotojams mokėtos kompensacijos.

Šiomis dienomis, kai medžiotojai vis aktyviau ėmė guldyti minėtus gyvūnus, Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, jog nuspręsta šiek tiek pristabdyti šernų medžioklę.

Nuo balandžio 1-osios už sumedžiotus šernus kompensacijos nebebus mokamos, tačiau medžioti vis dar leidžiama apskritus metus.

„Tokį sprendimą paskatino ypač ankstyvas pavasaris ir tai, kad šernų patelės jau atsiveda šerniukų“, – informavo V.Mazuronis.

Klaipėdos medžiotojai šernų medžioklę visus metus, siekiant užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui, vertino skeptiškai. Esą tikimybės, kad liga pasieks uostamiesčio regioną, praktiškai nėra.
Tačiau medžiotojai buvo priversti organizuoti medžiokles su varovais ir žymiai sumažinti šernų populiaciją Klaipėdos teritorijoje.

Kiek tiksliai buvo surengta medžioklių, dar nėra aišku, tačiau jau skaičiuojama, kad nuo praėjusių metų rugsėjo Klaipėdos regione jau sumedžiota 2,7 tūkst. šernų.
Iš visų nušautų gyvūnų nebuvo nė vieno, kuris būtų užsikrėtęs afrikinio kiaulių maro virusu.

„Vienintelis sergantis šernas buvo nušautas visai neseniai, bet nustatyta, kad jis sirgo trichinelioze“, – informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys.