„Šienauti reikia, tvarkyti su šienapjūte, tai yra problema, nes mes laužom techniką. Tai vienas dalykas. Antra, pašaras paruošiamas nekokybiškas“, – aiškino ūkininkas Žydrūnas Vileikis.

Pasak ūkininkų, išraustų pievų nėra kaip sutvarkyti – kai kur technika net neįvažiuoja į lauką, o pievas nušienauti yra privaloma.

„Dabar man reikėtų kitąmet šienauti, jei yra išknista, čia tokie kupstai pareina iš šieno“, – kalbėjo Ž. Vileikis.

Už žvėrių padarytą žalą atsakingi medžiotojai, todėl ūkininkas, pamatęs išraustas pievas, kreipiasi į seniūniją, kad atvyktų savivaldybės sudaryta žalos vertinimo komisija. Ši, pagal Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų nustatytą tvarką, įvertina žalą, o ją ūkininkui turi atlyginti tuos laukus prižiūrintis medžiotojų būrelis.

„Pas mane kiek yra ten išknista, tai paskaičiavus, kokių 70 arų yra išknistas plotas. Jie kai paskaičiuoja pagal tą arą, tai gaunasi 7–10 eurų“, – sakė ūkininkas.

Ūkininkas piktinasi menku atlygiu. Sako, už gautą sumą nei žolės neatsodinsi, nei technikos sutvarkysi. Vyras paskaičiavo, kad šernai per metus jam pridaro maždaug 3 tūkst. eurų nuostolio.

„Atsodinimo hektaro kaina, skaičiuojant, yra su sėkla, technika, kuru 300 eurų. Apie 300–310 eurų hektaro kaina atsieis sutvarkyt tą pievą. O savivaldybė skaičiuoja lopinėlius“, – teigė Ž. Vileikis.

Tačiau tiek Žemės ūkio ministerija, tiek ir Lietuvos medžiotojų draugija akcentuoja, jog šernai dažniausiai išrausia tik mažus plotus. Tad ir žalos piniginė vertė būna menka, daugiametės pievos nėra brangiai įkainotos.

„Bet jam netinka, jis savo skaičiavimus kažkokius kosminius skaičiuoja. Na, kaip skaičiuoja ten, dešimtimis tūkstančių skaičiuoja“, – kalbėjo „Briedžio“ medžiotojų būrelio vadovas Algirdas Fergelis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ūkininko netenkina ta vertė, tai reiškia, netenkina komisijos įvertinimas. Na, ir mūsų valstybėje viskas turi būti pagal įstatymus, vis dėlto, kada komisijos sprendimas netenkina, turėtų spręsti teismas“, – pabrėžė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.

Radviliškio rajoną prižiūrintis medžiotojų būrelis problemos nemato. Priskaičiuotą žalą ūkininkui žada atlyginti. O ir medžioja dabar šalia pievų dažniau nei kitur, sako, kad šernų populiacija valdoma.

„Na, ir dabar tris varumines darėm grynai prie jo, ten vilką nušovėm ir šernų nušovėm, ir elnių ten pašaudėm. Ir dabar sekmadienį, dar po švenčių, irgi prie jo medžiojom. Kviečiam jį, bet jisai…“ – sakė A. Fergelis.

Ūkininkas ir pats medžiotojas. Tad „Briedžio“ medžiotojų būrelis jam leidžia savo laukose šernus šaudyti pačiam. Tik ūkininkas turi prisitaikyti prie taisyklių, o šios jam esą netinka.

„Pas mus yra, kaip ir visoje Lietuvoje, tvarka. Duodamos seniems medžiotojams grupelės. Tai jam leidimas bet kur, bet jam netinka. Bet norint medžioti, turi nueit išsirašyti lapą ir gali medžioti. Bet jam netinka“, – aiškino „Briedžio“ medžiotojų būrelio vadovas.

Anot ūkininko, kitose Lietuvoje veikiančiose medžioklės būreliuose, žemės savininkas gali turėti savo atskirą medžioklės lapą ir jam pas kitus medžiotojus lakstyti nereikia. Ūkininkas įsitikinęs, kad šis lapas ir išspręstų visas problemas. Mat pats iššaudytų pievas niokojančius šernus.

Tai jeigu esi žemės ūkio savininkas, tu turi tą bilietą medžioklei, tai turi pilną teisę medžioti tuose plotuose.

„Tai jeigu esi žemės ūkio savininkas, tu turi tą bilietą medžioklei, tai turi pilną teisę medžioti tuose plotuose. Galėtų išsaugoti, pasižiūrėčiau savo turtą“, – teigė Ž. Vileikis.

Arba siūlo medžiotojams susimokėti – kad ir po 50 eurų už medžioklę jo laukuose. Esą už gautus pinigus pats atsodintų šernų išraustas pievas.

„Matyt turi ir kitų siekių. Kiti yra siekę individualiai gauti medžioklės lapą ir medžioti, bet asociacijos vadovaujasi demokratijos principais, turi vidinius sprendimus, kada išduodamas lapas, kokiems asmenims“, – pasakojo L. Daukša.

Medžiotojai siūlo ūkininkams dalį laukų apsitverti, naudoti patrankas ir taip saugoti savo turtą. Tik, anot ūkininko, tai per brangu, mat didelius plotus aptverti kainuotų dešimtis tūkstančių eurų.