Iššūkis, trukęs ketverius metus – tai bendrovės „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) departamento direktoriaus Rolandos Zuko patirtis.

„Sėkmės garantas, tai, kad pasiektas rezultatas yra visos apie 50 žmonių komandos nuopelnas“, - pabrėžė R.Zukas, nelinkęs asmeniškai priimti komplimentų, jog Lietuva tapo energetiškai nepriklausoma valstybe.

Klaipėdiečiai dujas jau naudoja

Gruodžio 3-ioji – tai ta diena, kai SGD terminalas turi būti visiškai parengtas eksploatuoti. Toks terminas įrašytas projekto įgyvendinimo plane. R.Zukas neabejojo, kad nuo plano nebus nė kiek nukrypta, nes šiuo metu vyksta SGD terminalo testavimo darbai ir viskas klostosi sklandžiai.

„SGD terminale jau išdujinta apie 10 mln. kubinių metrų dujų. Galima sakyti, jog klaipėdiečiai, kurie naudojasi dujinėmis viryklėmis, dujas jau gauna iš SGD terminalo. Aišku, kai jis visiškai bus parengtas eksploatuoti, išdujinimo mastai bus gerokai didesni, nes terminalas kol kas dar tik testuojamas, kad paskui veiktų sklandžiai“, - aiškino R.Zukas.

Jis bendrovės „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo direktoriumi tapo 2011 metų sausį. Po kurio laiko pasikeitė pareigų pavadinimas - „Klaipėdos naftos“ SGDT departamento direktorius, tačiau tikslai ir užduotys liko tos pačios: pastatyti ir sėkmingai eksploatuoti Lietuvai strategiškai svarbų objektą.

Iki šio tikslo įgyvendinimo termino liko tik kelios savaitės.

Dirbo energetikos srityje

„Kai buvau paskirtas SGD terminalo direktoriumi, projektas jau buvo alternatyvų stadijoje. Kitaip tariant, buvo parengtos trys alternatyvos, kur toks terminalas turi būti statomas, koks turi būti jo modelis. Visą šį įdirbį ir gavau atėjęs dirbti, o tada jau mūsų komanda atliko visus reikalingus darbus – tiek ankstyvoje projekto stadijoje, tiek jau pradėjus statybos darbus, tiek testuojant visas sistemas“, - pasakojo R. Zukas.

Paklaustas, kaip jis tapo SGD terminalo direktoriumi, pašnekovas svarstė, jog tai, matyt, lėmė jo patirtis kituose projektuose.

„2010 metais jau dirbau Energetikos ministerijos vadovaujamų įmonių grupėje. Buvau bendrovės „Lietuvos energija“ dukterinės įmonės „Energijos tiekimas“ generalinis direktorius, tekdavo prisidėti ir prie strateginių energetinių klausimų, apie SGD terminalą girdėdavau jau nuo 2009 metų“, - savo darbo patirtį vardijo R.Zukas.

Įmonėje „Energijos tiekimas“ jam puikiai sekėsi. Įmonę pavyko ne tik įkurti, bet ir pasiekti didelę apyvartą.

„Po kurio laiko suintensyvėjo pokalbiai su tuomečiu „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi Roku Masiuliu. Matyt, tokius pokalbius lėmė tai, kad man sėkmingai sekėsi dirbti kitoje energetikos įmonėje. Ir taip per tuos pokalbius po truputį gimė sprendimas imtis vadovauti SGD terminalo projektui“, - pasakojo R.Zukas.

Jis suprato, kad pradėjus vadovauti SGD terminalo projektui, reikės pakeisti ir gyvenamąją vietą – iš Vilniaus persikraustyti į Klaipėdą.

„Ir taip sutapo, kad tuo metu gimė dukra. Šeimoje supratome, kad jai augti pajūryje bus daug geriau nei Vilniuje, juk Klaipėdoje ir oras švaresnis, ir jūra yra. Kitaip tariant, būtent gimusi dukra padėjo priimti sprendimą vadovauti SGD terminalo projektui“, - R.Zukas lyg ir pats stebėjosi, kad pačios aplinkybės susidėliojo taip, kad jis stojo prie SGD terminalo projekto vairo.

Svarbiausia - komanda

SGD terminalui visada buvo skiriamas ypatingas dėmesys, nes tai – Lietuvai strategiškai svarbus projektas. Ar R.Zuko negąsdino atsakomybė, nes projekto nesėkmės galimybė net nebuvo analizuojama, faktas tas, kad terminalas turėjo būti pastatytas laiku ir nepriekaištingai?

„Pirmiausia, nebuvau aš vienas. Labai daug prisidėjo tiek „Klaipėdos naftos“ vadovai, tiek kiti kolegos. Jaučiu didžiulę pagarbą R.Masiuliui, kuriam teko spręsti didžiąją dalį klausimų, o man liko tik darbinė dalis. Vienas žmogus nieko nebūtų padaręs, mes sėkmingai dalijomės darbus“, - kalbėjo R.Zukas.

Jo teigimu, SGD terminalo projektą įgyvendino apie 50 žmonių komanda.

„Labai džiaugiuosi, kad pavyko suburti puikius žmones, specialistus. Aišku, jų reikėjo paieškoti, tik maža jų dalis yra klaipėdiečiai, tačiau Lietuvoje radome tinkamų žmonių. Be to, patirtį, priežiūrą, konsultacijas pirkome iš užsienio. Ir tai suprantama, nes toks projektas Lietuvoje – tiek kalbant apie jo apimtį, tiek apie įgyvendinimo tempus buvo naujovė“, - pabrėžė pašnekovas.

Pusė komandos dabar jau yra paskirti eksploatuoti SDG terminalą, nes tokiems darbams reikia specifinių žinių, o darbuotojai per tuos metus, kol buvo statomas šis objektas, sparčiai tobulėjo, įgijo reikiamą kompetenciją.

Džiaugsmas – tarp nerimo

„Komanda tikrai buvo vienas svarbiausių veiksnių, kurie nulėmė sėkmingą projekto pabaigą. Visi dirbome neskaičiuodami valandų, visi buvome susifokusavę į tikslą, kad šių metų gruodžio 3 dieną SGD terminalas turi būti tinkamas eksploatuoti. Aišku, labai padėjo ir įvairios institucijos, pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Energetikos ministerija, uostamiesčio savivaldybė“, - vardijo SGDT departamento direktorius.

Paklaustas, kas buvo sudėtingiausia, R.Zukas tvirtino, jog labai sunku tai išskirti, nes visi SGD terminalo statybų procesai buvo labai svarbūs, klaidos – nedovanotinos.

„Kone kiekviena diena buvo iššūkis, tad sunku prisiminti, kas buvo sunkiausia. Manau, kad sunkiausi buvo suvaldyti visus darbus, kad jie būtų atlikti laiku. Negalėjome leisti sau baigti vieną etapą ir tada imtis kito, todėl daug darbų vyko lygiagrečiai ir juos reikėjo valdyti. Jei kažkas pasikeičia vienoje vietoje, iškart turi keistis ir kitoje. Vaizdžiai tariant, jei darbai būtų atliekama vienas po kito, o ne lygiagrečiai, SGD terminalo statybos būtų trukusios šešerius metus“, - tvirtino R.Zukas.

Viena įsimintiniausių dienų jo gyvenime buvo laivo-saugyklos „Independence“ įvedimas į uostą ir prišvartavimas prie SGD terminalo krantinės.

„Prisimenu, kaip šį procesą stebėjau, o rankoje kompiuteris, kuriame skaitau kolegų žinutes, kad jau pirmas lynas užkabintas, antras, trečias. Aišku, kad buvo nerimo ir natūralu, nes tai vyksta pirmą kartą. Kur džiaugsmas? Jis buvo sumišęs su nerimu, bet gerų emocijų tikrai buvo“, - šypsojosi pašnekovas.

Planuose – atostogos

Nors projekto įgyvendinimas jau artėja pabaigos link, o po to SGD terminalą reikės tik eksploatuoti, R.Zukas tikino, jog ir tai bus pakankamai sudėtingas darbas.

„SGD terminalas yra daug dėmesio, priežiūros, atsakomybės reikalaujantis objektas. Pirmaisiais metais ir nesiekiame, kad jis dirbtų visu pajėgumu. Kol kas planuojama, kad per metus jame bus išdujinta 540 mln. kubinių metrų dujų. Tokį kiekį dujų į Klaipėdos uostą turėtų atplukdyti šeši dujovežiai“, - aiškino pašnekovas.

Jis seka žmonių reakcijas apie SGD terminalą ir jo naudą Lietuvai.

„Tos manipuliacijos, ar terminalas buvo reikalingas Lietuvai, ar dėl jo statybų nebrangs dujos – jų yra ir bus. Jei toks projektas būtų įgyvendintas kitoje šalyje, ten taip pat būtų ne tik teigiamų, bet ir neigiamų nuomonių. Tačiau svarbiausia užduoti klausimą: kas būtų, jei dujų tiekimas iš vienintelio šaltinio žiemą sutriktų, o neturėtume terminalo? Toks klausimas skatina sveiką diskusiją. Atsakymas į jį toks, kad SGD terminalo pajėgumai yra tokie, kad patenkintų vartotojų poreikius ir žiemą, jei iš kito tiekėjo dujų nebegautume. Tai ir vadinasi nepriklausomybe“, - dėstė R.Zukas.

Terminalo naudą, jo žodžiais, įrodo ir tai, kad kitos šalys taip pat jau pradėjo procesus, kad jie atsirastų. Paklaustas, kokių naujų iššūkių imsis po gruodžio 3-iosios, kai SGD terminalas jau bus visiškai eksploatuojamas, pašnekovas nė nedvejodamas atsakė: „Atostogausiu protingą laiką. To linkiu ir savo kolegoms, nes tie keli pastarieji metai tikrai buvo labai intensyvūs, per metus turėdavome gal tik po savaitę atostogų“.