Pamažu kylanti oro temperatūra ir vis dažniau iš po debesų išlendanti saulė ne vienam užduoda klausimą – ar tai jau pavasaris? Klimatologė Audronė Galvonaitė griežtai atšovė, kad vis dar yra žiema, o pavasaris į Lietuvą ateina kovo pabaigoje.

Spaudė 42 laipsnių šaltis

"Kalendoriaus lapeliu dangui nepamojuosi. Kol kas yra žiema, tik pakankamai šilta. Tačiau tai – joks stebuklas. Visi jau pamiršo, kad 2008 metais žmonės vasarį laukus arė. Visą žiemą tais metais gėlynuose žydėjo darželio gėlės, o kovą sužydėjo alyvos ir visi krūmai", – priminė A.Galvonaitė.

Klimatologės teigimu, Amerikos, Rusijos ir Europos specialistai prognozuoja, kad kovas ir balandis bus šilti.

"Ir gegužę lepinsimės šiluma. Esą vidutinė temperatūra bus aukštesnė už įprastą mūsų klimatinei zonai", – tvirtino A.Galvonaitė.

Tačiau specialistė įspėjo, kad orų prognozės gali keistis, nes gamta sugeba pateikti siurprizų.

"Juk šio vasario antroji dekada buvo beveik 8 laipsniais šiltesnė nei norma. Tokie orai nebūdingi Lietuvai, nes vasaris dažniausiai būna pūgų mėnuo. 1956 metais vasario 1-ąją buvo 42,9 laipsnio šalčio. Tuomet Baltijos jūra užšalusi buvo, žmonės langus su smėlio maišais dengė, nes buvo taip šalta. Tačiau 1990 metais vasarį temperatūra buvo pakilusi net iki 16,5 laipsnio šilumos", – pasakojo A.Galvonaitė.

Orai nebudina augalų

Vasario 24 dieną 1989 metais buvo 14,8 laipsnio šilumos, 2000-aisiais, 2002-aisiais ir 2008-aisiais vasarį žydėjo darželio gėlės. 1956 metais vasario 24-ąją buvo 30,2, 2011 m. – 24 laipsniai šalčio.

A.Galvonaitė pastebėjo, kad drąsiai pavasario pradžią būtų galima skelbti po lygiadienio.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikienė ramino, kad sodininkai ir daržininkai neturėtų nerimauti dėl savo augalų.

"Oras toks, kad augaliukai jaučiasi kaip užkonservuoti. Naktimis pašąla, o dienomis šildo 4–5 laipsnių šiluma. Tai nėra blogai, nes tokie orai neleidžia augalams busti", – tikino specialistė.

Klaipėdiečių akis jau traukia besisupantys lazdynų žirginiai, didėjantys medžių ir krūmų pumpurai.

"Magnolijos su pūkuotu savo pumpurų apvalkalu atrodo jau tuoj kėsinsis išsprogti. Tačiau nieko baisaus joms nenutiks. Jei medeliai auginti Lietuvoje, jie sulauks jiems skirto laiko.

Nereikėtų jų dengti eglišakėmis ar plėvele", – aiškino O.R.Žadeikeinė.

Reikia balinti kamienus

Gėlininkės nebent galėtų šiek tiek pamažinti rožių krūmus dengiantį apklotą.

"Eglišakes galima palikti, tačiau durpių sluoksnį jau galima nužerti, kad augalai nesušustų", – patarė Botanikos sodo direktorė.

Rudenį patinginiavę sodininkai dabar turėtų suskubti nubalinti medžių kamienus.

"Juk saulė labai aktyvi, gali sutrūkinėti augalo žievė. Vertėtų pridengti spygliuočius, kurių spygliai gali nuruduoti dėl aktyvios saulės", – būtinus darbus vardijo pašnekovė.

Botanikos sode kol kas akis džiugina tik žiedus sukrovusios snieguolės ir viena kita išlindusi žydrė.