Klaipėdiečių gyvenimą apkartina tušti ir nešildomi būstai. Tokią kaimynystę kenčiantiems gyventojams už vieno kambario buto apšildymą tenka pakloti ir 800 litų. Kita klaipėdiečių šeima dėl tos pačios priežasties praėjusią žiemą turėjo gyventi be kanalizacijos.

Šalta kaimynystė

I.Kanto gatvės 21 name vieno kambario palėpėje įrengtame bute, kurio plotas 34 kv. m, su draugu gyvenanti klaipėdietė Laima Juršienė su nerimu laukia šalčių.

Moteris baiminasi, kad teks daug išleisti būsto šildymui, nes kaimynystėje butai nešildomi. Vienas jų yra po moters būstu, dar du – kitoje laiptinėje. Su vienu pastarųjų ribojasi bendra siena.

Šie butai priklauso miesto savivaldybei.

"Į šį butą atsikraustėme pernai balandį. Kaimynystėje esančiuose savivaldybei priklausančiuose butuose niekas negyvena, o ten yra krosnys. Jie pernai žiemą nebuvo šildomi. Tušti ir dabar.

Panašu, kad artėjančią žiemą jie taip pat nebus šildomi", – nuogąstavo moteris.

Už šilumą – 800 litų per mėnesį

Pasak L.Juršienės, kadangi apačioje ir šone yra nešildomi butai, nuolat būna šaltos grindys ir siena. Į jos būstą skverbiasi šaltis. Tad tenka dvigubai daugiau jį šildyti.

"Pernai šildėmės elektra. Tikrai trumpomis rankovėmis nevaikščiojome, tačiau už buto apšildymą teko mokėti 600–800 litų. Namas yra senas, bet tai vis tiek nenormalu", – teigė moteris.

L.Juršienė pasakojo, kad dabar bute įsirengė naują šildymo būdą. Tai atsiėjo apie 10 tūkst. litų. Moteris vylėsi, kad šildymui reikės išleisti mažiau pinigų, bet piktinosi, jog vis tiek turės šildyti lauką.

"Į butą apačioje buvo atėjęs kažkoks administratorius. Sakė, atliks remontą, bet buvo pakeistos tik durys. Kodėl neleidžia šiuose būstuose gyventi žmonėms? Juk tiek yra laukiančių", – stebėjosi klaipėdietė.

Kaimynai – be kanalizacijos

Į dar sudėtingesnę situaciją yra patekusi Baltikalnio gatvės 7 namo antrajame aukšte gyvenanti šeima. Vyras pasakojo, kad žiemą nė vienas laiptinėje esantis butas nėra šildomas.

"Laiptinę šildome vieni. Šaltis iš greta esančių nešildomų butų skverbiasi ir per grindis, ir per sienas. Keisčiausia, kad ne visi būstai tušti", – tvirtino vyras.

Anot klaipėdiečio, pirmame aukšte yra du butai. Vienas jų – tuščias ir priklauso savivaldybei. Negyvenamas šis būstas buvo ir praėjusią žiemą.

Kitame pirmame aukšte esančiame bute gyvena garbaus amžiaus moteris. Ji pati nesišildo. Klaipėdietis gyvena antrajame aukšte. Šalia jo esančiame bute praėjusią žiemą gyveno mergina, bet ji išsikraustė.

Trečiajame pastato aukšte virš klaipėdiečio buto gyvena asocialūs asmenys. Pasak vyro, jie net kanalizacijos neturi. Gamtinius reikalus atlieka lauke.

"Apie šildymą ten net nėra kalbos", – tvirtino vyras.

Tikėjosi sumažinti išlaidas

Pasak klaipėdiečio, dėl nešildomų kaimyninių butų praėjusią žiemą buvo net užšalusi kanalizacija.

"Nuotekos nebenubėgdavo. Tai baisiau net už vandens nebuvimą. Administratorius turėjo išpjauti vamzdį, iš jo iškratė ledus. Visas vamzdis buvo užšalęs. Šis buvo apšiltintas, bet nežinia, ar žiemą vėl neužšals kanalizacija", – svarstė vyras.

Anot klaipėdiečio, problemų kelia ir laiptinėje besikaupianti drėgmė. Buto medinės durys tiek išbrinksta, kad vaikas jų nebegali atidaryti.

Vyras prisiminė, jog į butą su autonominiu dujiniu šildymu kraustėsi, nes manė, kad sumažės išlaidos. Tačiau jos išliko panašios, kaip ir gyvenant būste, kuris šildomas centralizuotai.

Už dviejų kambarių buto, kurio plotas apie 50 kv. m, šildymą šeima moka apie 400 litų.

Su savininku nesusitarė

Dėl nešildomo kaimyninio buto rūpesčių turėjo ir miesto tarybos narys Nerijus Čapas.

"Už sienos esančio buto savininkas gyvena Kaune. Čia jis atvažiuoja tik vasarą ir per didžiąsias metų šventes. Realiai nešildomą butą šildo kaimyniniai", – tvirtino tarybos narys.

N.Čapas pasakojo, kad bandė kalbėti su nešildomo buto savininku, tačiau iš to naudos nebuvo.

"Uždarė duris, ir viskas tuo baigėsi. Supratau, kad nepriversiu jo šildyti buto atvažiuoti iš Kauno", – prisiminė politikas.

Sieną teko užsandarinti

Supratęs, kad nepavyks susitarti, N.Čapas izoliavo savo buto sieną, kuri ribojasi su nešildomu kaimyniniu.

"Tai buvo vienintelė išeitis. Kadangi siena labai plona – tik "per vieną plytą", tai buvo visada šalta. Žiemą lauke 25 laipsniai šalčio, mano bute – 20 laipsnių šilumos, o nešildomame – tik 12.

Temperatūrų skirtumas labai jautėsi", – pasakojo politikas.

Pasak N.Čapo, dauguma name esančių butų šildomi dujomis. Kauniečiui priklausantis būstas yra vienintelis, kuriame tebėra krosnis.

Politikas tvirtino, kad pagalbos į administratorių ar savivaldybę dėl šios problemos nesikreipė.

Netinkamas naudoti

Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė patikino, kad problema I.Kanto gatvės 21 name turėtų būti artimiausiu metu išspręsta.

"Kai būstų savininkai pastate įrenginėjo dujinį šildymą, savivaldybės būsto nuomininkai buvo palikti nuošaly. Ten liko šildymas krosnimi", – pasakojo vedėja.

Anot D.Netikšienės, butai I.Kanto gatvės 21 name bus suremontuoti. Dar liepą buvo skelbtas konkursas rangovams, tačiau jis neįvyko, nes buvo pasiūlyta nereali – per didelė kaina.

Spalį vėl buvo paskelbtas konkursas šiems darbams. Dar tebevyksta procedūros.

"Viena problemų – savivaldybės butų tuštėjimas. Nors turime pakankamą finansavimą, nespėjame visko įgyvendinti. Organizuodami pirkimus turime laikytis procedūrų. Jos užtrunka, bet įstatymų reikia laikytis. Vis dėlto šiems žmonėms reikės kentėti neilgai", – pabrėžė vedėja.

Baltikalnio gatvės 7 name savivaldybei priklauso butas pirmame aukšte. Jis yra tuščias, tačiau nebus remontuojamas. Jį siūloma pripažinti netinkamu naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

"Šis butas bus parduotas kaip savivaldybės turtas. Jo neapsimoka remontuoti", – teigė vedėja.

Malkas pakeis dujos

Pasak D.Netikšienės, savivaldybė neturi labai daug butų, kurie yra nešildomi. Daugiausia tokių būstų yra senuose mažuose daugiabučiuose namuose.

Tokių pastatų yra Baltikalnio, Butsargių, Laukų, Gėlių, Šturmanų, Turistų, Molo gatvėse. Į juos šiluma netiekiama centralizuotai.

"Šiuose namuose problemų kyla ne tik dėl šildymo. Jie yra be rūsių. Grindys – vos ne ant žemės. Dėl to patalpose atsiranda pelėsis, kaupiasi drėgmė, ima pūti. I.Kanto gatvėje esantis namas nepatenka tarp šių – jis techniškai tvarkingas", – komentavo vedėja.

D.Netikšienės teigimu, šiuose pastatuose bus įrengiamas dujinis šildymas. Tai vienintelė išeitis.

"Anksčiau buvo galvojama įrengti naujo tipo kieto kuro katilus, bet jų eksploatacija sudėtinga. Nuomininkai su jais nemoka tinkamai elgtis. Pradeda mesti bet ką, užsikemša filtrai. Be to, miesto centre sudėtinga ir su malkų ar kito kieto kuro laikymu. Sandėliukų nėra", – pasakojo vedėja.

Už šaltį gresia bauda

Anot D.Netikšienės, savivaldybės butų nuomininkai taip pat susiduria su problema, kai nėra šildomi privatūs butai. Tokia situacija Klevų gatvės 6 name. Virš nuomojamo buto yra privatus, kuriame niekas negyvena ir jis nešildomas.

"Tokių pavyzdžių yra ne vienas. O savivaldybė negali priversti šildytis privačių butų savininkus", – dėstė vedėja.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė pabrėžė, kad savininkai privalo laikytis higienos, sveikatos, aplinkos apsaugos privalomųjų reikalavimų.

"Į nusiskundimus apie nešildomus butus reaguojama. Atliekami patikrinimai, surašomi aktai, įpareigojimai pradėti šildyti. Aišku, savininkai nelabai nori įsileisti į tokius butus", – tvirtino vedėja.

Pasak V.Gembutienės, už patalpų nešildymą gali savininkui grėsti net bauda.

Vedėja prisiminė, kad praėjusią žiemą žmonės kreipėsi dėl pastato, kurio pirmajame aukšte buvo parduotuvė. Įstaiga buvo uždaryta, o patalpos nebešildomos. Žmonės, gyvenantys virš jos, šalo.

"Ši problema buvo išspręsta", – teigė vedėja.

Naudinga informacija

Pagal higienos normas šaltuoju metų laiku temperatūra gyvenamosiose patalpose turi būti 18–22 laipsniai šilumos.

Pagal teisės aktus gyventojai, kurie įtaria, kad šalia yra nešildomas butas, pirmiausiai turi kreiptis į namo administratorių ar bendriją.

Dėl tokios problemos gali kreiptis ir į savivaldybę, nes ši pagal Šilumos ūkio įstatymą turi nagrinėti ginčus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, kontroliuoti namų administratorius.

Jei problema nesprendžiama, vartotojas gali kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją.

Pagal Šilumos ūkio įstatymą ji nagrinėja ginčus, kylančius tarp vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, šilumos ūkio prižiūrėtojų, energijos kokybės reikalavimų.

Gyventojai, kurių interesai pažeidžiami kaimynams nešildant buto, dėl patirtos žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą.