Kaip skelbia VMVT, gavę informaciją apie atvejį Gardamo seniūnijoje inspektoriai lapkričio 18 d. pirmadienį nuvyko patikrinti. Gyvūnų laikytoja atsisakė bendradarbiauti ir nesudarė galimybių atlikti pilnaverčio patikrinimo – neįsileido inspektorių į patalpas apžiūrėti galimai ten buvusių gyvūnų. Lauke buvę penki gyvūnai apžiūrėti, iš jų trys buvo paimti ir perduoti laikinai globai. Dalies gyvūnų augintinių, kurie buvo rodyti viešojoje erdvėje, tikrinimo metu nebuvo rasta, o patekti į patalpas inspektorių neleido pati šeimininkė. Be gyvūnų augintinių taip pat buvo laikomi naminiai paukščiai ir dvi avys, kurios buvo neregistruotos ir neženklintos.

Tolesnėje tyrimo eigoje renkama informacija dėl laikinai globai perduotų augintinių sveikatos būklės, bus vertinami visi surinkti faktai, laikytojos paaiškinimai, o prireikus imamasi griežčiausių priemonių – kreipiamasi į teismą dėl leidimo patekti į privačias patalpas įsitikinti likusių gyvūnų saugumu. Sprendžiant problemą ir toliau bendradarbiaujama su „Lietuva – gyvūnams“ savanoriais.

„Ieškome sprendimų, kad keistųsi lig šiol susiformavusi tarpinstitucinė praktika, jog be VMVT dalyvavimo padėti gyvūnams ir juos paimti iš nesaugios aplinkos negalima. Šiuo atveju pirmieji dar šeštadienį sulaukę pranešimo ir atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai bei seniūnė turėjo teisinius svertus nedelsiant imtis reikalingų veiksmų – nieko nelaukiant padėti gyvūnams, organizuoti jų laikinąją globą pagal savivaldybės sudarytą sutartį su tokias paslaugas teikiančia įmone. Suprantame, kad čia sukliudyti gali žinių, patirties trūkumas. Savo ruožtu VMVT apygardų vadovai regionuose nuolat bendrauja su savivaldybių atstovais bei ieško sprendimų, kad gyvūnų gelbėjimo algoritmas suveiktų tinkamai ir efektyviai. Sprendžiant tokias problemas neabejotinai labai svarbiu faktoriumi išlieka aktyvus socialinių partnerių įsitraukimas“, – komentavo Gediminas Gvazdaitis, VMVT Priežiūros departamento direktorius.   

VMVT laikytojos atžvilgiu bus pradėta administracinė teisena dėl gyvūnų ženklinimo ir registravimo, vakcinavimo bei jų laikymo sąlygų pažeidimų.

Atsakomybių klausimą reaguojant ir taikant teisinę atsakomybę dėl žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų VMVT kelia nuolat. Apie būtinybę koordinuotai spręsti augintinių gerovės problemas buvo kalbama ir spalio 29 d. VMVT iniciatyva organizuotame susitikime su ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, policijos bei globos įstaigų atstovais, kuriame sutarta sutelkti pastangas apsaugant gyvūnus nuo pažeidimų ir netinkamo elgesio su jais.

Savo ruožtu VMVT inspektoriai ėmėsi iniciatyvos organizuoti susitikimus su vietos bendruomenių atstovais, seniūnais ir seniūnaičiais dėl teisės aktuose priskirtų atsakomybių aptarimo. VMVT taip pat imasi iniciatyvos sukurti bendrą institucijų reagavimo algoritmą, kad būtų efektyviau ir operatyviau reaguojama į gyvūnų gerovei pavojų keliančias situacijas regionuose, ir ragina kitas atsakingas tarnybas (policiją, savivaldybes) pagal priskirtas kompetencijas labiau įsitraukti užkardant gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejus.

Pasak G. Gvazdaičio, kalbant apie atsakomybes, labai svarbu suprasti, kad kiekvienas pilietis, laikantis gyvūnus, yra už juos atsakingas ir tinkamas laikymo sąlygas privalo užtikrinti nuolat, ne tik tada, kai gresia patikrinimas. Gyvūnų laikytojai privalo bendradarbiauti su atsakingų institucijų pareigūnais, leisti jiems patikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas bei paisyti nurodymų dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos. 

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad į socialinius tinklus patenkantys atvejai apie neatsakingą gyvūnų šeimininkų elgesį ir prastomis sąlygomis laikomus gyvūnus sulaukia ypač didelio visuomenės susidomėjimo, o tai neretai padaro „meškos paslaugą“. Gyvūnus laikantys asmenys, ruošdamiesi galimam pareigūnų apsilankymui, suskumba bent kiek pagerinti sąlygas laikomiems gyvūnams, kad nebūtų užfiksuotas žiaurus elgesys ir gyvūnai nebūtų konfiskuoti. Net ir greitai reaguodami, bet vėliau atvykę inspektoriai randa pakitusią situaciją ir nebegali fiksuoti žiauraus elgesio atvejų.