Klaipėdiečiai rinkliavą už šiukšles privalo mokėti net atvejais, kai butas metus be vienos dienos stovi tuščias. Valdininkų teigimu, taip stengiamasi išlaikyti atliekų tvarkymo sistemą.

Į Angliją su šeima gyventi išvykęs klaipėdietis buvo priverstas už tris mėnesius į priekį sumokėti rinkliavą už šiukšles, nors bute tuo metu niekas negyvens.

„Elektrą, vandenį pavyko atsijungti. Mokesčių už šias paslaugas nereikės mokėti. Nesuprantu, kodėl turiu mokėti už šiukšlių išgabenimą – už paslaugą, kuria nesinaudosiu. Juk butas iki metų pabaigos bus tuščias. Niekas atliekų nekaups. Negi tikrai šiukšles gamina „kvadratai“?“ - piktinosi vyras.

Klaipėdietis už šiukšles per metus turėjo sumokėti 264 litų. Anot gyventojo, dėl keistos tvarkos jis prarado 66 litus.

„Anglijoje planuoju gyventi apie metus. Protu nesuvokiama tai, kad jei į savo butą grįšiu atostogų dviem savaitėms ar vienai dienai, reikės sumokėti rinkliavą už visus metus“, - stebėjosi vyras.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė tvirtino, jog rinkliavos už šiukšles nereikėtų lyginti su mokesčiais už vandenį ar elektrą.

„Vanduo ir elektra yra paslaugos. Vartotojas gali jų atsisakyti. Yra skaitikliai, ir viskas paprasta. Mokestis už šiukšles yra vietinė rinkliava. Ją privalo mokėti visi. Taryba nuo rinkliavos gali atleisti tik tuos asmenis, kurie nenaudoja turto visą ataskaitinį laikotarpį – metus. Taip numatyta nuostatuose“, – aiškino vedėja.

D.Berankienės teigimu, taryba nuo vietinės rinkliavos už šiukšles gali atleisti tik tuos asmenis, kurie išvažiuoja sausio 1-ąją, o grįžta gruodžio 31-ąją arba išvyksta ilgiau nei vieneriems metams. Jei žmogus per šį laikotarpį grįžta bent vienai dienai, pripažįstama, kad jis naudojasi paslauga.

„Sistema turi veikti. Nesvarbu, ar žmogus išvykęs, kad nemeta šiukšlių. Savivaldybė atliekų tvarkymo paslaugą turi užtikrinti. Vietinė rinkliava už šiukšles yra mokestis už galimybę naudotis sistema“, - pabrėžė D.Berankienė.