Šiukšlynai Klaipėdos pakampėse – sielos skurdo atspindys

Parkuose – gausu atliekų

Netoli Šilutės plento esančiame parke, visai arti vaikų žaidimų aikštelių, prie krūmų, jau ilgiau nei mėnesį stovi didelis juodas šiukšlių maišas, šalia jo – sugadinta mėlyna kėdė su ratukais.

Maišas atrištas. Veikiausiai jį radę praeiviai ieškojo ko nors vertingo.

Po krūmais situacija dar kraupesnė – daugybė maisto ir buitinių atliekų, visa tai ne tik bjauriai atrodo, bet ir dvokia.

Tokių girtuoklių ir benamių užveistų buveinių, pilnų aplūžusių baldų ir nuolatinio girtavimo pėdsakų, mieste yra daugybė. Daugelis jų ten, kur auga krūmynai, atokiau nuo viešų takų.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas teigė, kad tvarkos ir švaros mieste žiūrima kasdien.

"Kiekvieną dieną vyksta patikrinimai. Jeigu užfiksuojame besikaupiantį arba pradedantį augti šiukšlyną, netgi jei šiukšlės numestos prie konteinerių ar vietoje, kur anksčiau tokių dalykų nebuvo, visada fiksuojame ir tos teritorijos tvarkytojams siunčiame reikalavimus susitvarkyti. Nesvarbu, ar ta teritorija priklauso privačiam asmeniui, namų valdoms ar bendrijoms. Visur yra paskirti tos teritorijos tvarkytojai. Jiems ir siunčiame reikalavimus iškuopti apšnerkštą plotą. Jeigu ten yra savivaldybės tvarkomas plotas, informaciją perduodame Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojams", – tikino L.Lapinskas.

Įsiveisė: tarp dažniausiai užteršiamų teritorijų minimas garažų masyvas Kaštonų gatvėje. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Gelbsti vaizdo kameros

Nepaisant visų pastangų, miesto parkai minimi kaip labiausiai apleistos teritorijos. Klaipėdiečiai tik spėlioja, ar šiukšles palieka girtaujantys benamiai, ar gyventojams kelias iki šiukšlių konteinerių tapo pernelyg tolimas.

Nors į gyventojų pranešimus reaguojama, tačiau nustatyti visų šiukšlintojų neįmanoma.

"Turbūt akivaizdu, kad nėra galimybės kiekvieną kartą nustatyti kiekvienos šiukšlės savininko, ant jos neparašyta, kas ją paliko. Jeigu kažkokių kitų liudytojų nėra, kaltųjų nenustatome", – konstatavo L.Lapinskas.

Kai neaišku, kas šiukšlina miestą, ir bausti nėra ko. Vis dėlto, kai valdininkai užfiksuoja šiukšlyną, tokia vieta sutvarkoma greičiau.

Keliose Klaipėdos vietose šalia šiukšlių konteinerių jau įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Paaiškėjo, kad tokia priemonė labai drausmina žmones. O ir nustatyti šiukšlintojus tapo lengviau.

Modernios vaizdo kameros padeda pažeidėjus užfiksuoti net naktį.

Esant būtinybei galima peržiūrėti vaizdo įrašą arba apie nederamą elgesį įspėti šiukšlintoją per garsiakalbį.

Informacija – po nosimi

Greta stulpų, ant kurių sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, įrengti stendai, kuriuose pateikiama aktuali informacija apie atliekų surinkimo aikšteles ir šiukšlių rūšiavimą.

Nepaisantiems taisyklių pažeidėjams numatytos nemažos baudos.

Iš pradžių apsiribojama tik įspėjimu. Pirmoji bauda siekia nuo 20 iki 140 eurų. Pakartotinai nusižengus, bauda gerokai didesnė – siekia net 600 eurų.

Pasak L.Lapinsko, daugeliui paprastai užtenka įspėjimo.

Valdininkas tikino, kad maksimalią baudą yra tekę skirti, bet tokių atvejų itin reta.

Verčia padangas ir baldus

Dvejus metus iš eilės tokių masinių talkų, kokios vykdavo prieš kelerius metus, dėl užklupusios pandemijos surengti nebuvo įmanoma.

Tiesa, šiemet Klaipėdos savivaldybė paskelbė švaros laikotarpį, talkininkai mieste sutvarkė 16 teritorijų.

Kad ir kaip paradoksaliai skamba, talkininkams teko kuopti ir kai kurių mokyklų teritorijas.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pasakojo, kad nelegalūs sąvartynai Klaipėdoje tvarkomi visus metus, nepriklausomai nuo sezono.

Dažniausiai mieste iš tokių vietų išvežama nebereikalingų padangų, jų kalnai nuolat išauga prie garažų masyvo tarp Kaštonų gatvės ir Šiaurės prospekto, Joniškės gatvėje 24-uoju numeriu pažymėtoje teritorijoje, Tauralaukyje ir Jūrininkų prospekte.

Talkininkai prašyti darbuotis Smiltynės miške ir prie perkėlos.

Pamatę krūvas padangų, klaipėdiečiai ten pat atsikrato nebereikalingų baldų, buities rakandų, neretai ir buitinių atliekų.

Maišai su buitinėmis šiukšlėmis dažnai išmetami Poilsio ir I.Simonaitytės gatvės parkuose, Girulių, Kairių miškuose, Ryšininkų gatvėje prie vandenvietės, žaliojoje zonoje prie Dangės.

Paradoksalu, kad gražiu Klaipėdos priemiesčio kampeliu galintis būti Žardupės kaimas yra viena labiausiai šiukšlėmis užterštų miesto vietų.

Nelegalių sąvartynų – 40

Mieste užfiksuota 40 nelegalių sąvartynų. Šiemet per pavasario talką 35 jų buvo sutvarkyti.

Patirtis sako, kad jau po kelių mėnesių, kitų metų pavasarį talkininkai bus kviečiami kuopti tų pačių teritorijų. Jie ten vėl ras padangų, statybos atliekų, nebereikalingų daiktų, nors visa tai priima trys mieste įrengtos stambaus gabarito atliekų aikštelės.

Pasak I.Šakalienės, šiemet iki spalio 1-osios iš tokių vietų išgabenta į sąvartyną 295,6 tonos statybinio laužo, 59,26 tonos padangų, 13,36 tonos biodegraduojančių atliekų.

Šiukšlės traukia šiukšles – tai yra tikra taisyklė.

Pavyko išvalyti 2 tūkst. kvadratinių metrų užterštų teritorijų. Šiam darbui atlikti prireikė daugiau nei 43 tūkst. eurų.

Vieni mėto, kiti renka

Dar baisesnių dalykų žmonės pamato miškuose. Ypač kai rudenį leidžiasi į artimiausius, šalia Klaipėdos esančius miškelius. Ne išimtis ir atokūs miškų masyvai.

Kai kurie radiniai tiesiog stulbina. Kam atėjo į galvą viduryje miško palikti trilitrinį stiklainį?

Dar labiau stebina, kai kur nors tankmėje vietoje grybo žmogus pamato baltą, dažniausiai alkoholiniams kokteiliams gaminti naudojamo likerio butelį. Veikiausiai tai alkoholiko darbas. Esą eidamas į mišką jis apsirūpina bet kokiu alkoholiu, kokį randa savo ar ne savo namų baro spintelėje.

Pamiškės šalia kolektyvinių sodų užverstos statybiniu laužu ir buitinėmis atliekomis.

Miškus bando valyti urėdijų darbininkai, kasmet išvežami įspūdingi kiekiai bjaurasties.

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius tikino, kad vis dažniau atsiranda žmonių, kurie eidami į gamtą patys imasi rinkti pajūryje ar miške kitų paliktas šiukšles.

Darius Nicius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Regioninio parko darbuotojai kiekvienam norinčiajam duoda šiukšlių maišus ir yra dėkingi už pilietišką elgesį.

"Kasmet tokių, kurie nejaučia gėdos rinkdami svetimas šiukšles, atsiranda vis daugiau. Mūsų žmonių sąmoningumas yra labai išaugęs. Tai pastebėjo ir mūsų svečiai iš Ukrainos, jiems atrodo, kad pas mus labai švaru", – pasakojo D.Nicius.

Rudenį gamtos ir atvirų erdvių švarinimo akcijos nėra rengiamos, nes dienos eina trumpyn, orai tampa sunkiai nuspėjami. O pavasario talkos yra ir savotiška pramoga.

Tiesa, Pajūrio regioninio parko darbuotojai ragina rinkti šiukšles visus metus. Sunku net numanyti, kaip atrodytų miškas šalia Klaipėdos, pajūris, Karklė ir Olando Kepurės skardis bei takai iki jo, jeigu nebūtų nuolat prižiūrimi.

Kovojant su šiukšlintojais padeda viešumas. Kartais užtenka tik užfiksuoti juos telefonu, žmonės susigėsta ir išveža atliekas, kur reikia.

Daugiausia – puodelių

"Lyginant su tuo, kas buvo prieš 15 metų, situacija yra smarkiai pagerėjusi. Arčiau gyvenamųjų namų vis dar randame statybinių atliekų ar laužo, prie gatvių ir kelių žmonės išmeta nebereikalingas padangas. Kita šiukšlintojų grupė – regioninio parko lankytojai, kurie pakeliui išmeta vienkartinius kavos puodelius", – konstatavo regioninio parko vadovas.

Kai šiukšliadėžės būna pilnos, vėjo ar laukinių žvėrių išblaškytos atliekos augina naujus šiukšlynus. Pamatę kelis puodelius, žmonės ten pat meta ir savuosius.

Miesto parkuose ir užmiesčio miškuose tapo kur kas švariau, kai pradėti supirkinėti plastikiniai ir stikliniai buteliai.

D.Nicius įsitikinęs – jei kavos puodeliams būtų įvesta taromatų sistema arba jie būtų apmokestinti bent penkiais centais, gamta apsivalytų ir nuo jų.

Panašiai yra dėl stiklinių butelių, kurių taromatai nepriima. Vyno ir šampano butelių pajūryje daug palieka krikštynas, vestuves ir asmenines sukaktis čia švenčiantys žmonės.

"Gerai, jei jie sutelpa į šiukšliadėžes, bet gamtos apsuptyje kasdien jų ištuštinti nėra kam. Vasarą tai daroma dukart per savaitę, ne sezono metu – kartą. Kodėl žmogus paneša pilną butelį eidamas prie jūros ir nesugeba išsinešti jo tuščio, turbūt reikia klausti psichologo ar psichiatro", – svarstė D.Nicius.

Mamos pelenai – it atlieka

Šiukšlynas auga ir Pajūrio regioninio parko apsaugos zonoje, Normantų kaimo pakraštyje, kur gyvena pasiturintys žmonės.

Apleistuose, nebaigtuose statyti vandens pramogų parko pastatuose, tikėtina, turtingi gretimų namų gyventojai atsikrato visko: nuo žaliųjų atliekų iki statybinio laužo.

Aplinkosaugininkai verčia sklypo valdytojus iškuopti šiukšles, bet netrukus ten vėl išauga jų kalnai.

"Šiukšlės traukia šiukšles – tai yra tikra taisyklė. Ko gero, geriausiai žmones veikia ne auklėjimas, o veikimas per pinigus. Baudos – kol kas geriausia auklėjimo priemonė", – įsitikinęs D.Nicius.

Pajūris ties Olando Kepure tampa paradoksų kupina vieta, kur saugomoje vietoje žmonės lyg šiukšlėmis atsikrato kremuotų savo artimųjų pelenų.

Pelenai išbarstomi krante, o kapsulės, į kurias krematoriumuose jie supilami, išmetami į šiukšliadėžes.

"Kartą radome pelenus su žetonu. Pagal jį policijai pavyko nustatyti, kad taip mamos palaikais atsikratė Norvegijoje pastaruoju metu gyvenantis sūnus. Tai tikrai makabriškas dalykas", – šiurpino regioninio parko vadovas.

Klaipėdiečiai, atėję pasimėgauti vaizdais nuostabiame gamtos kampelyje, realiai braido po žmonių pelenus.

Miške netoli Olando Kepurės vienu metu buvo pradėjusios dygti gyvūnų kapinės, kažkas net pastatė paminklą su įrašais savo keturkojui.