- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė iniciatyvai numatyti kompensacijas Kuršių marių žvejams, kurie, apribojus verslinę žvejybą, netektų dalies pajamų ar viso verslo.
Komiteto nariai, susilaikant tik socialdemokratui Liudui Jonaičiui, pritarė šiai BFK pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvai.
Pasak jo, Žuvininkystės įstatymo pakeitimai, kuriais numatoma maždaug 9 kartus mažinti Kuršių mariose verslinei žvejybai leidžiamų naudoti įrankių skaičių, būtų reikšmingai apribota „dešimtmečius trunkanti“ ekonominė 46 žvejybos įmonių veikla.
„Todėl turi būti nustatytos ir atitinkamos kompensacijos“, – pristatydamas savo siūlymą BFK posėdžio dalyviams, kalbėjo M. Majauskas.
Parlamentaras siūlo sukonkretinti kompensacijų dydį ir tvarką bei mechanizmą apibrėžti įstatymu.
„Taip būtų aišku ir ramu žmonėms, kuriems reikės apsispręsti dėl to, ar tęsti verslinės žvejybos veiklą, ar galbūt perorientuoti savo veiklą prie pramoginės“, – dėstė Seimo narys.
Jo siūlymu, bendras kompensacijų biudžetas sudarytų 10 mln. eurų, o kompensacija vienam verslo subjektui neviršytų per pastaruosius 7 metus iš žvejybos mariose gautų pajamų. Taip pat būtų kompensuojamos išlaidos už įsigytą žvejybai skirtą materialųjį turtą, kompensacijas darbuotojams. Išmokos nebūtų skiriamos už laivus.
M. Majausko teigimu, numatytos kompensacijos yra pakankamai didelės, kadangi jas apskaičiuojant vertinamas ne įmonių pelnas, o pardavimo apimtys.
„Tos kompensacijų apimtys, ūkiškai pasakius, yra „nevaikiškos“. Jei paprastai įmones parduodant yra vertinamas pelnas, ir jis padauginamas iš 7 ar 8 (toks standartas), šiuo atveju dauginame iš 7 ne pelną, o pardavimo apimtis. Tai, galima sakyti, net 10 kartų daugiau. Kalbantis su žvejais, (...) kai įvardijama nuo 50 iki 100 tūkst. išmoka – dalis savininkui, dalis darbuotojui, dalis turto kompensacijoms, – matyt, tokių sumų nelabai gal ir užsidirbtų iš to verslo, jei kalbame apie nedideles įmones“, – argumentavo M. Majauskas.
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis komiteto posėdyje teigė, kad, lyginant su pirmaisiais nepriklausomybės metais, žvejyba Kuršių mariose dėl įvairių ribojimų sumenko maždaug keturiskart, yra griežtinama ir toliau.
Meras akcentavo, kad Kuršių mariose smarkiai išaugusios žvejų mėgėjų, pagaunančių apie 40 tonų žuvų per savaitę, žvejybos apimtys, o „visos problemos“ būtų išspręstos, pažabojus kormoranų, kurie vien Neringoje išnaikina tūkstantį tonų nesubrendusios žuvies, populiaciją. Vis tik jis pasidžiaugė, kad, numatant apribojimus verslinei žvejybai, svarstomos ir kompensacijos žvejams.
„Visos valstybės, kurios uždraudžia verslą arba jį perleidžia mėgėjams ir kormoranams, žino, kad sąžininga yra sumokėti. Žvejai apie tą kalbėjo, ir jie būtų be galo dėkingi Seimui, jei į tai būtų atsižvelgta ir tikrai jie žinotų, kad išėję nebus visiškai išmesti į gatvę, o gaus kompensacijas, galės pabandyti įsikurti savo verslus“, – pažymėjo D. Jasaitis, dar pridūręs, kad „10 mln. eurų būtų skirta išsaugoti žvejams – susiremontuoti laivams, nusipirkti modernesnius įrankius, galbūt gaudančius tik tas rūšis, kurių nereikia saugoti“.
Siūlymą riboti verslinę žvejybą Kuršių mariose inicijavusi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sutiko, kad tinkamos kompensacijos už vykdytos veiklos stabdymą ir persikvalifikavimą į kitas veiklas turi būti numatytos.
„Sąžiningai atsiskaičius su žvejais verslininkais, turėtume marias, turtingesnes žuvų ir gausesnes plaukiojančių jachtų ir kaitų“, – teigė ji.
BFK narys Vytautas Gapšys siūlė pasiūlytą kompensacijų mechanizmą naudoti kaip standartą ateityje, svarstant panašaus pobūdžio projektus, pavyzdžiui, ribojant kailinių žvėrelių verslo veiklą.
Kitas komiteto parlamentaras Andrius Palionis taip pat pritarė, kad siūloma priemonė reikalinga ir numatytos lėšos yra pakankamos, tačiau klausė, ar įvedus verslinės žvejybos ribojimus Lietuvoje, žuvų ištekliai nepadidės, nes jos bus sugautos Rusijos pusėje.
„Gal buvo ministerijos kažkokios kalbos su Rusija, kaip jie elgsis su žuvų ištekliais Kuršių mariose, kad nebūtų taip, kad mes atsisakome verslinės žvejybos, o mūsų mėgėjai vis tiek liks nieko nepešę, nes žuvų ištekliai nepadidės, jos bus sužvejotos kaimynų“, – svarstė A. Palionis.
Atsakydama A. Gedvilienė pabrėžė, kad didžioji dalis žuvų į Kuršių marias patenka per Lietuvą – Nemuno ir Skirvytės upėmis.
„Būtent mūsų puse migruoja daugiausia žuvų, per Nemuną, per Skirvytę. Jos įplaukia į mūsų vidaus vandenis ir plaukia aukštyn neršti. Mūsų tikslas yra rūpintis savo dalimi ir mažiau žiūrėti į kaimyną“, – sakė parlamentarė.
ELTA primena, kad Seime šiuo metu svarstomais Žuvininkystės įstatymo pakeitimais siūloma uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse. Numatoma, kad verslinė žvejyba ežeruose bus nebegalima nuo 2022 m., o per trejus metus verslinės žvejybos įmonės turės pasitraukti ir iš Kuršių marių bei pagrindinių žuvų migracijos kelių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai1
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Žada vėjus ir darganą2
Sinoptikai nieko gero artimiausioms dienoms nežada – bus šalta, vėjuota, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir šlapdribos. Malonesnių orų galima tikėtis tik ateinančios savaitės pabaigoje. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą5
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?21
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką6
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...