Uodai tampa maistu žuvims ir paukščiams, todėl tokį reiškinį gamtininkai vadina džiugiu reikalu visai ekosistemai.

„Tai rodo, kad ekosistema yra gyvybinga ir galinga. Uodai trūkliai tampa maistu paukščiams ir žuvims. Šis reiškinys parodo, kodėl Kuršių marios yra kone produktyviausias telkinys žuvų ištekliams visoje Europoje“, – paaiškino biologas Erlandas Paplauskis.

Uodai trūkliai yra dvisparnių būrio vabzdžių šeima.

Skaičiuojama, kad egzistuoja apie 10 tūkst. rūšių šių vabzdžių, Lietuvoje gyvena apie 150 rūšių.

Uodai trūkliai poruojasi kiekvienais metais, tad šių gyvių spiečius pamaryje galima stebėti kiekvieną gegužę.

„Toks reiškinys byloja apie ekosistemos galią, tai yra milžiniškos biomasės egzistavimas. Šie vabzdžiai yra žuvų pašarinė bazė. Nors Kuršių marios kenčia nuo taršos, tačiau šie vabzdžiai yra jautrūs taršai. Jei jie klesti, vadinasi, ir marios nėra tokios užterštos“, – paaiškino biologas.

Uodų trūklių lervos – ne tik svarbus žuvų maisto komponentas, bet ir vandens kokybės indikatorius.

Kuršių marių pakrantėse uodų trūklių suaugėliai nedžiugina atvykėlių, poilsiautojams sunku kvėpuoti, todėl marių pakrantėmis patariama vaikščioti su veido kauke, dėvėti akinius.

Tačiau reiškinys yra labai trumpalaikis.