„Ruoniukų išgabenimas laivu 20 km į jūrą – tai ne pramoginis kruizas, – sakė ruoniukų gelbėtojas, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas. – Tai – gyvybinė būtinybė, norint, kad mūsų išgelbėti gyvūnėliai neatsidurtų žvejų tinkluose. Pakrantėje nebėra žuvies, ji likusi tik giliai jūroje, tad paleidus pakrantėje ruoniukams tektų vargti plaukiant žuvies į jūros gilumą.“

Šis ruoniukų paleidimas yra ypatingas, nes visi gyvūnai – su specialiais prie nugaros pritvirtintais siųstuvais, kurie teikia informaciją apie ruonių gyvenimą: kur gyvūnai plaukia, kur ilsisi. Apie tai, ką gyvūnai medžioja, tiesiogiai duomenų siųstuvai nerenka. Tai gali nustatyti tik tyrėjas, kuris, žinodamas ruonio lokaciją, gylį bei papildomai išanalizavęs ichtiologinio monitoringo duomenis, gali nustatyti galimas žuvų rūšis. 

Tai – ypač svarbu, nes atskleidžiamas ne tik ruonių gyvenimo būdas, įpročiai, bet ir kažkiek – visos Baltijos ekologinė situacija. Pernai metų duomenys parodė, kad ruoniai plaukia maitintis toli ir giliai į jūrą. Jie – ne vandens maratono mėgėjai, tai rodo, kad kitur nebėra žuvies.

„Siųstuvus įsigijome tik „Lidl“ paramos dėka, – pasakojo muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Šio prekybos tinklo inicijuotos ekologinės akcijos dalyviai, prisijungdami prie iniciatyvos „Duok ruoniukui penkis“, paaukojo įspūdingą 77 tūkst. eurų sumą, iš kurios už 30 250 eurų ir buvo įsigyti aštuoni siųstuvai.“

Ruoniukų judėjimo kelią sisteminanti ir analizuojanti vyriausioji Lietuvos jūrų muziejaus biologė Laura Lupeikaitė pristatė šios dienos ruoniukų judėjimo žemėlapį. 

Ruonių judėjimo žemėlapis

„Baltas apskritimas žymi paskutinę ruonio buvimo lokaciją – tai vietovės koordinatės, kurias paskutinį kartą ruonio siųstuvas duomenis perdavė palydovui, – aiškina biologė. – Šalia apskritimo – kiekvieno ruonio vardas.“

L. Lupeikaitė sako, kad po paleidimo praėjus jau devyniolikai dienų, įdėmiai stebima, kad gyvūnai aktyviai juda Baltijos jūroje tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. 

„Judėjimas greičiausiai susijęs su buveinės ir maisto paieškomis, tačiau kol kas dar anksti spręsti apie tai, kuriose Baltijos dalyse jie apsistos, –  svarsto tyrėja. – Šiuo metu matome, kad Mėlytas jau pasiekęs Saremų salą, Vikšris – Rygos įlankoje, patelės – Dirsuolė ir Lūgnė – prie Švedijos krantų. Panašu, kad Šiurpis taip pat juda link Švedijos. Vikis ir Laibenis paskutinę savaitę dažniausiai užfiksuoti prie Lenkijos. Blizgė kol kas dažniausiai stebima Lietuvos teritoriniuose vandenyse.“

Pasak biologės, iš visų kitų gaunamų duomenų, susijusių su ruonių adaptacijos sėkmingumu, kol kas per anksti daryti išvadas, tačiau duomenys renkami ir analizuojami, situacija stebima.

Daug ką gali nustebinti gyvūnų vardai. Šiemet jie irgi ypatingi – tiesiogiai susiję su pajūrio gamta. Mat 2022 metai Seimo yra paskelbti Gyvūnų gerovės metais, todėl vardai buvo renkami kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir ruoniukai gavo pajūrio augalų vardus.

Šį penktadienį, spalio 14 dieną, Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre rengiama konferencija „Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“. Joje pranešimą „Nuo vonios iki reabilitacijos centro: Baltijos jūros gyvūnų gelbėjimas, monitoringas ir moksliniai tyrimai“ skaitys ir vyriausioji muziejaus biologė L. Lupeikaitė.