Tendencijos keičiasi

Kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos Klaipėdos departamento pateikiami duomenys, sergamumas viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu vis didėja. Daugiau   užfiksuojama ir naujų gripo atvejų.

Kaip sakė šeimos gydytoja Dalia Šalkauskienė, peršalimo ligomis sergančių pacientų netrūksta, tačiau sergamumo piko kol kas nėra. Ar tam įtakos turi šiltesni, nei įprasta, žiemos orai, ar virusologinė situacija – sunku pasakyti.

Pastebima, kad gruodį ir sausio pradžioje virusų pakirsti pacientai skundėsi vienokiais negalavimais, o pastarąsias kelias savaites – blogą savijautą sukelia kiti simptomai. Gydytoja spėjo, kad taip galėjo nutikti dėl mutavusio viruso.

Atakuoja žarnyno gripas

Pastaruoju metu į šeimos gydytojus dažniau kreipiasi pacientai, besiskundžiantys peršalimo ligoms būdingais simptomais, kuriuos vėliau lydi virškinamojo trakto pažeidimai, vadinamasis žarnyno gripas.

Pastaruoju metu į šeimos gydytojus dažniau kreipiasi pacientai, kurie skundžiasi peršalimo ligoms būdingais simptomais, kuriuos vėliau lydi virškinamojo trakto pažeidimai, vadinamasis žarnyno gripas.

Iš pradžių žmogui prasideda sloga, skauda gerklę, galvą, o po kelių dienų pradedama viduriuoti, vemti, kamuoja pilvo skausmai. Tokiais atvejais kūno temperatūra būna gana nedidelė: nuo 37,5 iki 38 laipsnių.

O štai gruodį daugelis klaipėdiečių skundėsi visai kitokiais simptomais: juos kamavo bendro pobūdžio silpnumas, mieguistumas, gerokai sumažėjęs darbingumas, galvos, kaulų ir raumenų skausmai.

Įdomu tai, kad visų šių negalavimų nelydėjo aukšta temperatūra. Atvirkščiai, ji būdavo žemesnė, nei įprasta.

Todėl kai kurie ligoniai nesuprasdavo, kodėl taip bejėgiškai jaučiasi, nors temperatūra nėra aukšta.

Vaikai pasveiksta greičiau

Pasak D.Šalkauskienės, į šeimos gydytojus dėl peršalimo ligų dabar daugiau kreipiasi darbingo amžiaus žmonės, kuriems būtinas nedarbingumo pažymėjimas.

Pastebima, kad susirgę senjorai linkę gydytis savarankiškai ir be svarbios priežasties į gydymo įstaigą neina.

Šeimos gydytoja taip pat pastebi, kad vaikai peršalimo ligomis perserga greičiau ir lengviau nei suaugusieji. Pastariesiems prireikia dvigubai daugiau laiko pasveikti. Vaikus peršalimo simptomai kamuoja vieną ar dvi dienas, o suaugusiems šis laikotarpis būna dvigubai ilgesnis.

Nesuspėjusius pasiskiepyti nuo gripo šeimos gydytoja ragina tai padaryti sausį. Pasak D.Šalkauskienės, nors idealiausia apsauga nuo gripo pasirūpinti spalio–lapkričio mėnesiais, tačiau, kaip rodo naujausi klinikiniai duomenys, sausis taip pat tam dar tinka, kol neprasidėjo gripo epidemija.

Skiepai nuo gripo ypač rekomenduojami vyresnio amžiaus gyventojams. Tad jei žmogus nekosėja ir nėra alergiškas baltymams, norėdamas pasiskiepyti nuo gripo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Vakcina vėlavo

Gydytoja apgailestavo, kad praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministerija nesugebėjo patenkinti visų norinčiųjų pasiskiepyti poreikių. Gydymo įstaigos iš anksto pateikia prašymus dėl gripo vakcinos poreikio, tačiau ši gauta vėliau, nei įprasta, ir gerokai mažiau.

Tad gydymo įstaigos gripo vakcinas išnaudojo per rekordiškai trumpą laiką, o atsargų papildymo teko palaukti.

D.Šalkauskienės manymu, vakcinų poreikis išaugo dėl ilgamečio medikų įdirbio, reikšmės turėjo ir tai, kad šiemet už valstybės lėšas nupirkta keturvalentė vakcina.

Sumažina mirties riziką

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento specialistų duomenimis, pernai spalio–gruodžio mėnesiais Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigose buvo įskiepyta 92,4 proc. sezoninės gripo vakcinos (gauta 15 245 dozės, sunaudota 14 086 dozės), įsigytos už valstybės lėšas ir skirtos rizikos grupių asmenims skiepyti.

Iki sausio pradžios Klaipėdos apskrities gydymo įstaigose buvo likusios neįskiepytos 1 159 gripo vakcinos dozės: Klaipėdos miesto – 848, Klaipėdos rajono – 78, Šilutės rajono – 74, Kretingos rajono – 63, Neringos – 54, Palangos miesto – 42.

Gripo vakcina šimtu procentų neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu, tačiau tyrimai rodo, kad pasiskiepijusieji išvengs ligos arba gripo simptomai bus lengvesni.

"Asmenims, priklausantiems rizikos grupėms, pasiskiepijus nuo gripo, komplikacijų taip pat gali nepavykti išvengti, bet jos bus lengvesnės. Tačiau svarbiausia, kad gripo vakcina mažina mirčių nuo gripo, kurių, deja, nepavyksta išvengti kiekvieną gripo sezoną, riziką", – tvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Kitose Europos šalyse kasmet nuo gripo paskiepijama virš 75 proc. rizikos grupei priklausančių asmenų (65 metų ir vyresnių), Lietuvoje – tik apie 20 proc.