Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas tokiai pozicijai prieštarauja.

„Kultūros paveldo vietovių Nerijos gyvenviečių užstatymas yra neatsiejama Kuršių nerijos kultūros paveldo dalis, todėl jo apsaugą, tvarkymą ir likimą turi spręsti Kultūros paveldo departamentas, remdamasis jų kultūrine verte, o ne tarpžinybiniais procedūriniais ginčais (...). Prašytume Ministrą Pirmininką inicijuoti šio klausimo sprendimą tokiu būdu, kad jis būtų aiškus ir efektyvus – t.y. paremtas UNESCO patvirtintame Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės apraše nurodytu atsakomybės ribų atskyrimu“, – sakoma praėjusią savaitę ICOMOS Lietuvos nacionalinis komiteto pirmininkės Marijos Nemunienės rašte premjerui ir aplinkos bei kultūros ministrams.

Rašte kultūros ministrės prašoma „imtis atsakomybės už kultūros paveldo Kuršių nerijoje likimą“, o aplinkos ministro – „nesiimti atsakomybės už kultūros paveldo objektų likimą Kuršių nerijoje, nes tai nėra jo atstovaujamos institucijos atsakomybės sritis“.

Rengti atskirą planą paveldosauginei Kuršių nerijos teritorijai siūlė ir Kultūros paveldo departamentas.

Kultūros paveldo vietovių Nerijos gyvenviečių užstatymas yra neatsiejama Kuršių nerijos kultūros paveldo dalis, todėl jo apsaugą, tvarkymą ir likimą turi spręsti Kultūros paveldo departamentas.

„Esame UNESCO patarėja visais kultūros paveldo paminklų ir vietovių apsaugos ir tvarkybos klausimais, todėl mums ypač didelį susirūpinimą kelia neaiški Kuršių nerijoje esančio kultūros paveldo apsaugos padėtis, susidariusi dėl tarp atsakingų institucijų kilusio konflikto“, – teigia ICOMOS nacionalinis komitetas.

Tuo metu Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė sako, kad nepritartia kelių planų rengimui. Ji teigė, kad pirmiausia už Kuršių nerijos planavimo dokumentų koregavimą atsakinga Aplinkos ministerija.

„Aš būčiau labai prieš du planus, nes teritorija yra vientisa ir ji turi turėti vieną pagrindinį planavimo dokumentą, iš UNESCO pusės tai (du planai – BNS) būtų visiškai nelogiška, nes į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta teritorija turi turėti vieną valdymo planą ar sistemą, kur būtų tiksliai pasakyta, kas kaip kur ir kodėl“, – BNS pirmadienį sakė A. Junevičienė, pažymėjusi, kad ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas neįgaliotas patarinėti UNESCO.

„Aišku, tas planas šiek tiek morališkai pasenęs, jį reikia atnaujinti, be jokios abejonės, bet tai yra Aplinkos ministerijos prerogatyva, nes taip pasakyta nominacinėje byloje, taip pasakyta Vyriausybės nutarime. Išskirtinės visuotinės vertės apibrėžime taip pat yra pasakyta, kad pagrindinės institucijos yra Aplinkos ministerija ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Taip, ten taip pat pasakyta, kad už kultūros vertybes atsakingas KPD, bet jis yra antrinė institucija“, – aiškino ji.

Vyriausybė lapkritį apsisprendė nutraukti Kuršių  nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų derinimą ir griauti čia esančius neteisėtus statinius. Šis nutarimas įsigalios nuo 2018 matų vasario 1 dienos.

Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlė, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai, bet plano korekcijoms prieštaravo KPD. Jis sako, kad griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių vertingosios savybės nėra pažeidžiamos, todėl jų visai nereikia griauti ar pertvarkyti. KPD siūlė rengti atskirą planą paveldosauginei teritorijai.

2012 metų birželį tuometinė Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Šiuo planu griovimui pasmerkti statiniai atsirado pagal leidimus, kuriuos teismai pripažino neteisėtai išduotais.

Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Tačiau vis dar stovi, pavyzdžiui, trys neteisėti moteliai Preilos g. 8b Preiloje, du viešbučiai adresu L.Rėzos g. 1 Juodkrantėje. Kai kurie pastatai pagal 2012 metų   planą  turi būti ne visiškai nugriauti, bet pertvarkyti, tai vis dar nepadaryta, pavyzdžiui, komplekse „Seklyčia“ Lotmiškio g. 1 Nidoje, pastatuose L.Rėzos g. 26A Juodkrantėje.