Dešimtis tūkstančių litų įsiskolinę gyventojai bando neprarasti būstų dangstydamiesi savo vaikų teisėmis. Mažamečiai tampa priedanga siekiant ne tik išlikti praskolintame bute, bet ir prašant anuliuoti skolas, jų naštą užkraunant visiems mokesčių mokėtojams.

Pakeitė duris šarvuotomis

Ketvirtadienį pietinėje Klaipėdos pusėje viename daugiabučių namų turėjo vykti skolininkų iškeldinimo procedūra. Savavališkai į socialinį butą įsikėlusi šeima žinojo apie šią grėsmę, todėl pasistengė tądien namuose nebūti.

Iškeldinimo procedūros atlikti atvyko antstolis, viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ darbuotojai ir darbininkai, nešini šarvuotomis durimis.

Išlaužtų senųjų vietoje jie iškart įstatė naująsias, kad niekas negalėtų į butą savavališkai įsikelti ir vėl.

Čia iki šiol gyvenusi jauna moteris ragelio nekėlė. Jos gyvenimo draugas atsiliepė telefonu, pažadėjo po pusvalandžio atvažiuoti, bet nepasirodė.

Bandyta skambinti ir iškeldinamos moters tėvui, kuris buvo tikrasis socialinio būsto nuomininkas. Tačiau šis vyras patikino, kad su dukra nebendrauja ir buto rakto neturi.

Nelieka be nieko

Šios savaitės įvykis – kelerius metus užtrukusios istorijos pabaiga. Butas vienišam klaipėdiečiui buvo suteiktas dar 1995 m.

Kada jis išsikėlė, o valdišką butą užleido dukrai, dabar sunku išsiaiškinti. Žinoma tik tiek, kad naujieji gyventojai čia atsirado neturėdami tam teisės. Be to, jie niekada nemokėjo mokesčių.

Įsiskolinimas jau perkopė 20 tūkst. litų.

2008 m. įstaigos „Klaipėdos butai“ administracijai tapo žinoma, kad čia gyvena visai ne tas žmogus, kuriam būstas buvo išnuomotas lengvatinėmis sąlygomis.

Kadangi jaunų sugyventinių pora tada jau turėjo porą atžalų, juos ėmė lankyti Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos.

„Nuo 2007 m., kai įsteigta mūsų įstaiga, nebuvo atvejo, kad iškeldinamos šeimos vaikai būtų išgabenti į globos namus, o jų tėvai – išvaryti į gatvę. Apie prasiskolinusias šeimas informuojame vaikų teisių saugotojus. Net dėl didelių skolų iškeldinamos šeimos nelieka be nieko, joms dažniausiai suteikiamas mažesnis būstas ar bendrabučio kambarys“, – tikino įstaigos „Klaipėdos butai“ vadovė Polė Maskeliūnienė.

Nepajudino nė piršto

Prisimindama užvakar iškeldintą savavališkai bute apsigyvenusią šeimą, Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) vadovė Gražina Aurylienė tikino, kad šis atvejis – išskirtinis.

Sužinojusios apie tai, kad šeima gali prarasti būstą, VTAT inspektorės ėmė rūpintis, kad jie įteisintų gyvenimą socialiniame būste.

„Reikėjo tik stoti į eilę butui. Mūsų inspektorės buvo pasiryžusios konsultuoti jauną mamą, kokius dokumentus ji turėtų gauti, rašėme tarpininkavimo raštus. Tačiau atsitiko panašiai, kaip anekdote apie žmogų, kuris laukė aukso puodo, tik loterijos bilieto nenusipirko. Jokio, net paties paprasčiausio dokumento moteris neatnešė“, – pasakojo G.Aurylienė.

„Šią savaitę gavome tarpininkavimo raštą iš VTAT, kad šiai šeimai būtų skirtas bendrabutis ne eilės tvarka. Bet buvau priversta atsakyti, kad negaliu tarpininkauti, nes jie net nepateikė prašymo bendrabučiui. Teisė į socialinį būstą ir į bendrabutį nustatoma pagal deklaruotas pajamas. Kokias pajamas turi ši trijų vaikų motina, mes nežinome. Kad ir kokį didelį norą turėtume jai padėti, bet teisiškai to padaryti negalime“, – teigė savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė.

Kai kurie ypač sunkiai besiverčiantys vaikų turintys klaipėdiečiai sulaukia skolų panaikinimo. Tačiau būtina, kad žmonės patys stengtųsi gyventi be skolų.

Tarnybos vadovė tikino, kad tris mažus vaikus auginanti moteris nėra girtuoklė. Kodėl ji nemokėjo už paslaugas, galima tik spėlioti.

Raginama mokėti bent dalį mokesčių, ji tikindavo, kad, gavusi pašalpas, būtinai tai padarys. Tačiau visi pažadai likdavo tik žodžiais.

Moko planuoti išlaidas

„Moteriai reikėtų lankyti tėvystės įgūdžių mokymus, kur savarankiškai gyventi nesugebantys suaugę žmonės mokomi tvarkytis su pinigais, buities darbų, vaikų auklėjimo, bendravimo. Bėda ta, kad šios moters prisikviesti taip ir nepavyko. Daugelį panašių žmonių į tokius mokymus tenka varu varyti ir gąsdinti sankcijomis“, – atviravo G.Aurylienė.

Artėjant iškeldinimo dienai ir supratusi, kad vaikai gali atsidurti valdiškuose namuose, moteris tikino apsistojusi pas draugę.

Tačiau pabandžiusios šeimą aplankyti inspektorės nesulaukė, kad kas nors atrakintų duris. Todėl įsitikinti, ar vaikai turi bent minimalias gyvenimo sąlygas, negalėjo.

Didelės šeimos skolos priteistos ne bute gyvenusiai porai su vaikais, o tikrajam būsto nuomotojui, kuris užleido jį dukrai. Maža to, kai už skolas buvo išjungta elektra, sugyventiniai neteisėtai ją prisijungė, taip užkorė naštą kaimynams.

Įsiskolino 50 tūkst. litų

D.Netikšienė pasakojo, kad apie pusė savivaldybės būstuose gyvenančių šeimų turi skolų už komunalinius patarnavimus.

Iki 15 proc. jų skolingi daugiau nei 50 tūkst. litų.

„Realybė tokia, kad labai dažnai skolininkams vaikai tampa priedanga. Šie žmonės puikiai žino, jog įstatymai gina nepilnamečių teises į būstą. Pastaraisiais metais į globos namus pakliūva tik tėvų palikti ir smurtą patiriantys mažieji“, – tikino D.Netikšienė.

Tikisi dovanų iš valstybės

Socialinio būsto skyriaus vadovė pasakojo apie Nemuno gatvėje gyvenančias šeimas. Čia viename socialiniame būste deklaravo gyvenantys 13 žmonių.

Kelis kartus jame apsilankę savivaldybės darbuotojai įsitikino, kad iš tiesų ten gyveno tik trys žmonės. Skolos už nesumokėtus mokesčius čia siekė kelias dešimtis tūkstančių litų.

Galiausiai teismo sprendimu tie trys gyventojai buvo iškeldinti, o kitų deklaravimo duomenys – panaikinti.

Tačiau butas tuščias pabuvo vos kelias dienas. Netrukus jame šeimininkavo dvi jaunos moterys su būriu vaikų.

Nors bute yra ne visi patogumai, o gyvenimas jame – varganas, moterų išskaičiavimas suprantamas.

Kadangi namas yra uosto rezervinėje teritorijoje ir bus nugriautas, naujakurės tikisi, kad vaikų teisių paisanti valstybė vienišų mamų su vaikais į gatvę neišmes.

Vis dėlto VTAT specialistai neneigia, kad kai kurie tėvai tikrai gali netekti būsto.

„Kai suaugusieji degraduoja, visada pirma vaikai atskiriami nuo tokių tėvų ir tik po to iš nuomininkų atimami būstai“, – tvirtino D.Netikšienė.