Rekordinį lygį pasiekęs nedarbas vis daugiau gyventojų pavertė beviltiškai prasiskolinusiais. Žmonių skolos didėja ne tik bankams, bet ir komunalinių paslaugų įmonėms.

Skolininkų skaičius auga

Per pastaruosius kelerius metus, kol šalies ekonomika kopė į viršų, o darbdaviai savo pavaldiniams itin sparčiai kėlė atlyginimus, šalies gyventojai spėjo pasinaudoti gerėjančio gyvenimo siūlomais privalumais. Negalvodami apie ateitį, daugelis drąsiai ėmė paskolas, išsimokėtinai pirko įvairius daiktus, naudojosi kreditinėmis kortelėmis.

Tačiau praėjusios vasaros viduryje pasaulio finansų rinkai patyrus rimtus išbandymus, sunkesnių laikų kartėlį po truputį ėmė jausti ir Lietuvos gyventojai. Dabar daugėja žmonių, atsidūrusių ant asmens bankroto ribos, – kasdien atsiranda vis daugiau įvairioms įstaigoms prasiskolinusių lietuvių.

Skolų išieškojimo specialistų duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, fizinių asmenų skolos šiemet išaugo apie 70 proc.

Gyventojų skolos didėja įvairioms įstaigoms – suteikiančioms greituosius kreditus ar vartojamąsias paskolas, bankams, telekomunikacijų bendrovėms, daiktus bei paslaugas parduodančioms išperkamosios nuomos būdu. Skolos žaibiškai auga ir komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms.

Prognozės nedžiugina

Tačiau nors daugelis skolininkų turinčių įmonių jau skambina pavojaus varpais – vienos masiškai areštuoja skolingų asmenų turtą, kitos grasina nutraukti paslaugų teikimą, – skolų išieškotojai tvirtina, kad šiuo metu susidariusi situacija dar nėra pati blogiausia. Prognozuojama, kad iki vasaros pradžios prasiskolinusių žmonių skaičius dar labiau išaugs.

"Tendencijos labai niūrios – bent jau šiemet gyventojų skolos tikrai tik augs. Skolų didėjimą dar labiau paskatins augantis nedarbas. Jau ir dabar skolas išieškoti darosi vis sunkiau. Kai nuvykstame pas skolininkus aiškintis jų nemokumo priežasčių, dažnai sužinome, kad abu šeimos nariai – tiek vyras, tiek ir žmona yra bedarbiai. Ką iš jų beišieškosi?" – konstatavo skolų išieškojimo bendrovės "Gelvora" Kreditų valdymo konsultacijų skyriaus vadovė Inga Žemaitienė.

Pašnekovė prisiminė, kad iki praėjusių metų vasaros visose bendrovėse skolininkų skaičius tolygiai mažėjo – daugelyje jų padėtis net stabilizavosi. Tačiau nuo rudens skolos vėl ėmė masiškai augti.

Skolingi daug kam

Pasak I.Žemaitienės, gyventojų skolos auga visuose sektoriuose, o ypač jos didėja šilumą tiekiančioms bendrovėms. Anot specialistės, po to, kai praėjusių metų pabaigoje būstų šildymas vidutiniškai pabrango apie 40 proc., šilumos tiekėjams skolingų asmenų skaičius išaugo mažiausiai apie 20 proc.

"Žinant, kokia šalies ekonominė situacija, tikėtina, kad šilumos bendrovėms skolingų asmenų dar labiau padaugės. Juk žmonės yra pripratę prie gero gyvenimo ir jie nenori atsisakyti, tarkime, mobiliųjų telefonų. Dažnai pasitaiko, kad žmonės visų pirma susimoka kredito, telekomunikacijų bendrovėms, o pinigų atsiskaityti su komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms nebelieka. Žino, kad šilumos jiems niekas neatjungs, todėl ir neskuba mokėti", – paaiškino I.Žemaitienė.

Skolų išieškojimo specialistė tvirtino, kad pastaruoju metu gerokai išaugo gyventojų skolos ir už šiukšlių išvežimą, elektrą, vandenį.

Klaipėdiečiai šiuo metu elektrą tiekiančiai bendrovei VST skolingi per 70 tūkst., "Klaipėdos vandeniui" – 2,6 mln., "Klaipėdos energijai" – 5,4 mln. litų.

Anot jos, didžiausias sumas gyventojai skolingi bankams bei greituosius kreditus teikiančioms ir kreditines mokėjimo korteles išduodančioms bendrovėms, kurioms klientų skolos svyruoja nuo 3 iki 20 tūkst. litų.

Vis daugiau ir tokių žmonių, kurie priversti ieškoti būdų, kaip atsiskaityti už iš bankų skolintais pinigais įsigytus būstus.

Daugėja ir atvejų, kuomet naujakuriai, nebegalėdami atsiskaityti su bankais už būsto paskolas, priverčiami išsikraustyti iš savų namų.

"Vis daugiau žmonių nebeišsimoka paskolų už nekilnojamąjį turtą, todėl nemažai šalies bankų jau yra įsteigę antrines nekilnojamojo turto įmones, kurios valdo ir sprendžia, ką daryti su iš skolininkų perimtais būstais", – patvirtino I.Žemaitienė.

Neatsiskaito prisidengę krize

Daugelis kitų skolas išieškančių ekspertų tvirtina, kad labiausiai šiuo metu prasiskolinę yra provincijose gyvenantys asmenys. Tačiau pastaruoju metu daugėja skolininkų ir didmiesčiuose.

Nors dar prieš keletą metų skolininkais dažniausiai tapdavo asocialūs asmenys, dabar jais tampa net ir tie, kurie dar neseniai gaudavo nemenkus atlyginimus.

Specialistai tvirtina, kad įvyko grandininė reakcija ir, ėmus bankrutuoti statybų, reklamos, transporto, medienos pramonės bei kitoms gamybos bendrovėms, rinkoje darbo neteko tūkstančiai žmonių. Tad dažniausiai jie ir tapo nemokūs.

Kiti skolininkai paprasčiausiai nebeuždirba tiek, kiek anksčiau, – dažniausiai, pasak ekspertų, tai yra vadybininkai, kurių atlyginimai neretai priklauso nuo darbo rezultatų.

Vis dėlto pastebima, kad kai kurie žmonės esama ekonomine situacija tiesiog bando pasinaudoti.

"Dabar labai madingas žodis "krizė", tad daugelis skolininkų, nors ir gauna pajamų, tvirtina, kad būtent dėl krizės neturi lėšų, todėl esą negali atsiskaityti. Tačiau jie meluoja. Mes iš įvairių šalies įstaigų gauname informaciją apie kiekvieno skolininko finansinę padėtį. Taip pat duomenis patikriname", – pasakojo apie nenorinčiųjų atsiskaitinėti ir taip sukčiaujančių žmonių gudrybes skolų išieškotojas Tomas Vasiliauskas.

Nors pašnekovas patvirtino, kad išieškoti skolas tampa vis sudėtingiau, tai, anot jo, laikinas dalykas. Kol šalyje dar nėra įregistruotas asmens bankroto įstatymas, prasiskolinęs asmuo vienai ar kitai įmonei liks skolingas iki mirties. Tad jei toks žmogus laikinai neteko darbo, o vėliau vėl jį susiras, skolos iš jo atlyginimo vis tiek bus išieškomos.

Tokiam asmeniui jau nebepavyks ir pasiskolinti – specialiame infobanke apie kiekvieno asmens skolas skelbiama informacija pasiekia visas šalies kreditavimo bendroves.

Antstoliams darbo netrūksta

Antstoliai tvirtina pastaruoju metu turintys itin daug darbo, tačiau varžytinių dėl to nedaugėja. Pasak Lietuvos antstolių rūmų atstovės spaudai Doros Petkauskaitės, kol kas išieškoti skolų varžytinėmis bendrovės nėra linkusios.

"Dabar pirkimas apskritai yra sumažėjęs, todėl ir skelbti varžytinių nėra tikslo. Kas iš to, jei teisėjas vis daužys į stalą plaktuku, o pardavimui pasiūlyto turto vis tiek niekas nepirks?" – klausė D.Petkauskaitė.

Pastaruoju metu ypač daugėja bendrovių, kurios prašo areštuoti skolininkų turtą. Kai turtas yra areštuojamas, savininkas negali juo disponuoti, tad skolos išieškotojas taip apsidraudžia, kad skolininkas neišparduos ar neperrašys kitu vardu turimo turto.

Šiuo metu antstoliams vykdyti pateikiama tris keturis kartus daugiau teismo nutarčių, kuriose nurodoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtiniams reikalavimams užtikrinti. Jeigu per 2008 m. sausį nutarimų areštuoti turtą antstoliams buvo pateikta 490, tai per 2009 m. sausį – jau 1546.

Užregistruotų varžytinių šiuo metu yra 400. Prieš keletą metų jų buvo apie 700.