Balandžio 1-5 dienomis, kai pasipiktinimo banga buvo ypač įsisiūbavusi, KLASCO teritorijoje, ties Vitės kvartalu, esanti uosto monitoringo stotelė (lyginamajame grafike KLASCO 2), rodė daugiau kaip perpus žemesnį lygį negu užfiksuota miesto monitoringo stotelėse, esančiose Bangų gatvėje ir Šilutės plente. Pavyzdžiui, balandžio 1 d. fiksuota kietųjų dalelių paros vidutinė koncentracija (µg/m³) buvo 4,26 (KLASCO 2) – 9 (Bangų g.) – 11 (Šilutės pl.); balandžio 4 d., atitinkamai, – 3,8 -11 -11 (µg/m³). Nustatyta vidutinė paros norma – 50 (µg/m³). Todėl stotelės KLASCO 2 duomenys nė iš tolo nerodo priartėjimą prie pavojaus slenksčio, kurį viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai ir kuriam esant atsakingos institucijos turi imtis skubių priemonių. Ir net pirmąjį mėnesio savaitgalį, kai dėl techninių priežasčių neveikė viena iš dviejų, šiaurinė, uosto stotelė, antroji (KLASCO 2) rodė dvigubai žemesnį taršos lygį nei kitose Klaipėdos miesto vietose. Todėl kalbos, kad monitoringo stotelė buvo išjungta dėl neva leistiną lygį viršijančios uosto taršos, negali turėti jokio loginio pagrindo. Teršalų koncentracijos aplinkos ore, monitoringo stotelių duomenimis, pirmąjį balandžio dešimtadienį neviršijo ribinių verčių. Tačiau dar anksčiau Klaipėdos miesto oro monitoringo stotelės rodė viršijimus.

Skundžiantis ant langu nusėdusiomis dulkėmis vertėtų prisiminti, kad kovo viduryje pajūryje siautė smarki audra, o tai sukėlė didelę pakeliamąją taršą. Tuomet vyravo pietų – pietryčių vėjas, t.y. jis pūtė iš miesto pusės. Klaipėdoje oro monitoringo stotelės kovo 26, 27, 28 dienomis visos fiksavo padidėjusią taršą visame mieste. Uosto dispečerinės duomenimis, balandžio 2, 3 dienomis, ypač naktimis, pūtė smarkus vakarų krypčių vėjas (17-24 m/s). O pastarosiomis savaitėmis I. Kanto gatvėje ir kitur vyko kelio kasybos ir kiemų tvarkymo darbai. Tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) oro monitoringo stotelės padidėjusios taršos nefiksavo.

KLASCO dispečeriai operatyviai gauna KVJUD visą parą atliekamos oro kokybės tyrimo duomenis ir pagal juos koreguoja krovos procesus. Jei kietųjų dalelių rodikliai kreivėje priartėja prie leistinos normos ribos, taikomos papildomos prevencines priemones.

Pastaraisiais metais KLASCO daug investuoja į technines ir technologines dulkėtumo prevencijos priemones. Bendrovėje krovos darbai vykdomi naudojant dulkių slopinimo sistemas – vandens purškimo patrankas. Dulkių nusodinimas vyksta 24 val. per parą ir netgi nevykdant krovos patrankos naudojamos teritorijai drėkinti. KLASCO pirmoji ir vienintelė iš uosto krovos bendrovių naudoja rotacinius transporterius su magnetais krovos operacijoms paspartinti ir sutrumpinti krovos laiką. Teritorija nuolat valoma naudojant specialią techniką. Bendrovė naudoja visas Europos uostose taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones ir dirba laikydamasi visų aplinkosaugos reikalavimų.