Klaipėdiečiams grąžinta viltis, kad jie laisvai galės patekti prie dar vieno vandens telkinio – Smiltelės upės, kuri šiuo metu yra atitverta tvoromis.

Jas esą pastatė Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija „Smiltelė“. Jos nariai savo valtis laiko prie Smiltelės upės žiočių krantinių, todėl dėl saugumo jas aptvėrė, kad nevaikščiotų pašaliniai asmenys.

Tačiau tos tvoros yra nelegalios, nes nėra parengtas teritorijos prie Smiltelės upės detalusis planas, todėl žemė bendrijai nepriskirta.

Klaipėdos miesto tarybos kolegija ketvirtadienį pritarė, kad būtų pradėtas rengti detalusis planas. Juo turėtų būti suformuota 12 sklypų, atsižvelgiant į valčių garažų išsidėstymo tankumą. Šiais sklypais valčių garažams būtų priskirta žemė.

Tokiu būtu teisėti statiniai turėtų sklypus, bet taip pat liktų ir laisvi priėjimai iki upės.

Bendrijos „Smiltelė“ nariai prieštaravo tokiam pasiūlymui, nes esą tuomet jie nebeturės, kur laikyti savo valčių, nes upės krantinė bus nebe vientisa.

Tačiau „Smeltės“ kvartalo gyventojai, kurie jau kelerius metus su valčių savininkais konfliktuoja dėl atitvertos upės, teigė, kad bendrijai negalima išnuomoti ir upės krantinių, nes tuomet prie jų žmonėms tikrai niekada nebus leista prieiti.

Kolegijos nariai nusprendė priimti kompromisinį valčių savininkams ir gyventojam sprendimą – detaliuoju planu suformuoti sklypus valčių garažams, tačiau Smiltelės upės krantines bei ruožus prie jų palikti miestui. Tuomet savivaldybė parengtų detalųjį planą, kuris įteisintų, jog krantinės yra bendrojo naudojimo erdvė.

Tokiam pasiūlymui dar turi pritarti ir miesto taryba. Jei politikai jį palaimins ir detaliojo plano rengimo procedūra nebus apskųsta teismui, bus išspręstas ne vienerius metus besitęsiantis konfliktas tarp valtininkų ir gyventojų.