Septyniasdešimt sodų bendrijos „Tauras“ narių teko griebtis raminamųjų vaistų, kai vieną dieną jie gavo šaukimus į teismo procesą. Bendrija iš jų reikalauja susimokėti po 13 tūkst. litų.
Bendrija prieš sodininkus
Tokios sumos per teismą prašoma sumokėti už geriamojo vandens ir kanalizacijos įvedimą sodų bendrijai.
Tačiau dalis sodų sklypų savininkų nesutinka už šiuos darbus mokėti, nes net neketina savoje žemėje statyti gyvenamųjų namų. Esą jų sklypuose tik veši agurkai ir pomidorai.
„Kaimynė, gavusi šaukimą į teismą, vos infarkto negavo. Mes gyvename mieste, čia tik mūsų sodo sklypas. Išeitų, kad norėdami susimokėti už šias komunikacijas, turėsime parduoti butą arba sodo sklypą. Tai kam mums tokia paslauga per prievartą?“ – piktinosi klaipėdietis Algimantas Svidras.
Klaipėdos miesto teritorijoje įsikūrusi bendrija per keletą metų virto mažaaukščių namų kvartalu. Tačiau iki šiol šis rajonas oficialiai turi sodininkų bendrijos statusą. Ji vienija 365 narius.
„Mes ne prieš, jei kas nori statytis namą, tegul ir moka už šių komunikacijų įvadus. O mums kam? Girdime, kad viename miesto gale vandentiekį veda už ES pinigus, o už įvadus iki sklypo prašoma vos po 600 litų. O iš mūsų net 13 tūkst. reikalauja“, – stebėjosi Henrikas Liaudanskas.
Baiminasi antstolių
H.Liaudanskas aiškino, kad kartą yra nepaklusęs sodų bendrijos pirmininkės reikalavimui už elektros skydinės įrengimą susimokėti 4 tūkst. litų.
„Aš pats su elektros energijos tiekėjais derėjausi ir man skydinę pastatė už 1,6 tūkst. litų. O kodėl tokių pinigų bendrija prašė? Gal ne tokių sumų vertas ir vandentiekio įvedimas?“ – nuomonę dėstė H.Liaudanskas.
Gavę šaukimus į teismą klaipėdiečiai sunerimo, kas bus su jų turtu.
„Jau dabar mus gąsdina, kad už skolą skaičiuojami delspinigiai, dar priteis bylinėjimosi išlaidas, o jei neturėsime pinigų, skolos išieškojimą perduos antstoliams, šie areštuos ir išvaržys mūsų turtą. Argi tai ne reketas?“ – baiminosi Danutė Vainorienė.
Kita sodo sklypo savininkė Ela Jankuvienė aiškino, kad bendrijos nariams ir taip tenka pakloti nemažas sumas mokesčiams.
„Sodų bendrijos nario mokestis yra 150 litų. Dar 50 mokame už sodų kelių priežiūrą. Tačiau patys juos ir prižiūrime. Visi kaimynai dėjome pinigus ir susitvarkėme savo gatvelę. Įdomu, kur tie pinigai dingsta? Dar per 80 litų mokame žemės nuomos mokestį už kelis metrus žalios vejos aplink kelią“, – išlaidas vardijo E.Jankuvienė.
„Aš gyvenu komunaliniame bute ir moku už šiukšlių išvežimą kaip miesto gyventoja. Dabar gavome sąskaitą, kad esame skolingi dar ir už sodo sklypą. Iš viso susidarė apie 600 litų skola. O sodų teritorijoje neturime net šiukšlių konteinerių. Jie stovi kažkur prie pagrindinio kelio“, – piktinosi Aldona Svidrienė.
Teisme – 70 bylų
Sodų bendrijos „Tauras“ pirmininkė Asta Kargaudienė aiškino, kad dar 2007 m. visuotiniame bendrijos narių susirinkime patys sodininkai nubalsavo, kad būtina įvesti geriamojo vandens, lietaus ir kanalizacijos nuotekų sistemą.
„Dėl šaukimo į teismą nė vieno sodininko šokas neturėjo ištikti. Visi žinojo, kad tiesime komunikacijas. Mes esame miesto teritorijoje. Be šių komunikacijų savivaldybė neleido čia statyti gyvenamųjų namų, miestas nesutiko mums šių komunikacijų įrengti. O ES nefinansuoja sodininkų bendrijų komunikacijų tiesimo“, – aiškino A.Kargaudienė.
Sodų bendrijos pirmininkės teigimu, į teismą dėl skolų yra paduota 70 sklypų savininkų.
„Tai tik ta dalis žmonių, kurie visiškai nenorėjo mokėti ir neieškojo problemos sprendimo būdų. Kiti juk per penkerius metus stengėsi bent dalimis išmokėti. Vieni po šimtą litų, kiti ir po kelis tūkstančius kas mėnesį mokėjo“, – tikino A.Kargaudienė.
Sodų bendrijoje yra 365 sklypai.
„Čia ne mano reikalas, kaip žmonės atsiskaitys. Aš negaliu priversti parduoti savo sklypo. Sodo namelių šioje bendrijoje nėra, čia daugiau nei pusėje sklypų stovi gyvenamieji namai“, – teigė pirmininkė.
27-iems mokėti nereikės
Gyventojų kaltinimus, kad komunikacijų tiesimas galėjo vykti neskaidriai, A.Kargaudienė atrėmė bendrijos narių balsavimo protokolu.
„Juk ne aš sugalvojau šį projektą vykdyti. Aš esu tik samdomas darbuotojas“, – tvirtino moteris.
Sodų bendrijos pirmininkė tikino, kad visas projektas bendrijai atsiėjo 4,2 mln. litų.
27 sklypų savininkams pasisekė ir jiems komunikacijos buvo įvestos nemokamai.
„Tauro 12-oje ir 13-oje gatvėje gyventojai už komunikacijas nemokės. Įvadus atvedė vandentiekininkai, kai per mūsų žemę vedė trasą į Žaliojo slėnio gyvenvietę“, – paaiškino A.Kargaudienė.
Pasak pirmininkės, šiame rajone yra ir tokių, kurie sodų bendrijoje pirko po kelis sklypus, tuo metu mokėdami po 300 tūkst. litų už sklypą.
„O dabar kaina nukrito iki 100 tūkst. litų. Tie, kurie norėjo parduoti, taip pat nenori už tinklus mokėti“, – aiškino A.Kargaudienė.
Gyventojų kalbas, jog patys derėdamiesi su elektros energijos tiekėjais dėl elektros skydinės įrengimo mokėjo kur kas mažiau, nei bendrija rinko iš bendrijos narių, A.Kargaudienė aiškino savaip.
„Gal šiemet žmonės mažiau mokėjo už galios kilovatą. Tuo metu bendrija mokėjo už elektros transformatorinę, oro linijas ir galią, skydines“, – kalbėjo sodų bendrijos pirmininkė.
Sąskaitos – areštuotos
Daugiau nei keturių milijonų vertės projektui sodininkai savų lėšų neturėjo, tačiau statybinė įmonė vis tiek sutiko vykdyti grandiozinį projektą.
„Iš kur paskolos? Mes juk sodų bendrija. Su rangovu turiu atsiskaityti iki šių metų lapkričio. Ką man dabar daryti dėl tų 70 gyventojų, iškasti tuos tinklus?“ – klausė pirmininkė.
Paaiškėjo, kad teismas yra areštavęs bendrijos sąskaitas už šiukšlių išvežimą.
„Mes nemokėjome, todėl ir susidarė skola. Aš pati gaunu sąskaitas, kad turiu sumokėti 330 litų per metus už šiukšlių išvežimą. Dar papildomai gavau 75 litų sąskaitą, niekas nežiūrėjo, ar gyvenu aš soduose, ar ne“, – tikino A.Kargaudienė.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Vietos rinkliavos administravimo skyriaus teigimu, ši sodininkų bendrija yra skolinga 65,6 tūkst. litų. Tokia skola susidarė už 2008–2010-ųjų laikotarpį. Bendrija per tuos metus nėra sumokėjusi nė lito.
Sodininkai piktinosi, kad kasmet didėja ne tik mokesčiai už paslaugas, bet ir sodų bendrijos nario mokestis. Prieš kelerius metus jis buvo 50 litų, vėliau pakilo iki 150.
„Turėjau priimti teisininkę. O kas į teismus vaikščios? Pati aš dirbu vos už 1,1 tūkst. litų algą ir neturiu kito darbo“, – tikino A.Kargaudienė.
Ji aiškino, kad šalies sodininkų bendrijos yra beviltiškoje situacijoje, nes įstatymai jose gyvenantiems yra nepalankūs.
„Pati valdžia leido soduose statyti gyvenamuosius namus. O niekas negalvojo, kur jie nuotekas dės ir iš kur vandenį gaus. Manau, pribrendome kurti Vakarų Lietuvos sodininkų asociaciją“, – teigė A.Kargaudienė.
|
Komentarai Gediminas Pocius Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Spėju, kad toks svarbus sprendimas dėl tokio dydžio projekto turėjo būti priimtas sodų bendrijos narių visuotiniame susirinkime. Tuo metu galbūt buvo paskaičiuotos preliminarios sumos, kiek tai kainuos. Vėliau atsitiko taip, kaip pas mus įprasta, – pensininkai arba tie, kurie nesidomi ir niekur nedalyvauja, atėjus laikui atsiskaityti, piktinasi. Juk po muštynių kumščiais jau nebemojuojama. Tai parodo mūsų visuomenės požiūrį į tokius dalykus – žmonės mato tik tai, kas vyksta iki jų tvoros. Išduodamų statybos leidimų skaičius byloja, kad žmonės intensyviai šioje teritorijoje statosi sau būstus. Sodų bendrijos miesto teritorijose neturi perspektyvų. Jos vis tiek kada nors taps mažaaukščių namų kvartalais. O laukti, kol visi ten nuosavybę turintys galutinai apsispręs, nelabai turime galimybių. Žmonės nori statyti namus ir gyventi. O ką tuomet kitiems daryti? Nusišauti arba pačiam pasilaidoti? Ir vienų ir kitų interesų neįmanoma paisyti, turi būti paisoma bent jau daugumos valios. Remigijus Jakštas Advokatas Nesutinkantiems su daugumos valia yra galimybė skųsti bendrijos narių sprendimą teismui ir aiškintis, ar jis buvo priimtas teisėtai. Reikia analizuoti, kas balsavo už tokį sprendimą, ar tikrai balsavo, kokie yra bendrijos įstatai. Vilties laimėti procesą yra, tačiau tai sudėtinga. Reikia žiūrėti, kokia yra sutartis su rangovais, ar reikalaujama kaina tikrai yra reali. |
|---|
Papildyta 14:01 val.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamos trys su sodų bendrija „Tauras“ susijusios bylos. Vienoje iš jų teismas paskelbė sodo sklypo savininkui palankų sprendimą.
„Spendimas turi įsiteisėti kitą savaitę, jei bendrija jo neapskųs“, – aiškino gyvenotojo interesus teisme ginantis advokatas Henrikas Mackevičius.
Pasak advokato, vienas sodo sklypo savininkas net nežada savo nuosavybėje vykdyti statybos darbų, antroje byloje gyventojas ginčija skolą, nes turi savo lėšomis įrengtą kanalizacijos duobę ir naudoja vandenį iš savo šulinio, trečioje byloje gyventojas ketina įsirengti savo lėšomis šiuos įrenginius.
„Sodų bendrijos narys neįpareigotas sukurti naujo daikto, o tik privalo jį išsaugoti. Bendros dalinės nuosavybės samprata šioje situacijoje yra kitokia. Jei kuriamas naujas daiktas, kaip pavyzdžiui sodų bendrijoje statomi komunikacijos tinklai, yra privalomas savininkų sutikimas“, – aiškino advokatas.
H.Mackevičiaus teigimu, jis atstovauja ir kitus du teisme dėl įsiskolinimo už komunikacijas atsidūrusius klaipėdiečius.
„Kol kas nėra aišku ar sodų bendrijos nariai taps bendrasavininkiai šių tinklų. Sutarties nėra, daiktas nėra pripažintas tinkamu naudoti, vadinasi už jį mokėti žmogus neprivalo, nes teisiškai jis neegzistuoja. Esmė ta, kad nevisi sodų bendrijos sprendimai yra privalomi jos nariams, tai nėra įstatymas. Tam turi būti kiekvieno nario individualus sutikimas ir jis turi pritarti tokiam sprendimui“, – aiškino H.Mackevičius.
Naujausi komentarai