Smiltynėje nuo molo pajūrį apžiūrinėjęs Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius paaiškino, kad jūroje žmonės mato pušų žiedadulkes.

„Tie, kas gyvena prie pušynų, ant savo automobilių turėtų pastebėti žiedadulkes. Aš pats gyvenu Miško kvartale, tad turiu dažnai plauti automobilį“, – tikino S. Karalius.

Aplinkos apsaugos agentūra gyventojams išplatino pranešimą, kuriame aiškinama, kad esant giedriems orams ypač daug žiedadulkių skraido ore ir nusėda ant įvairių paviršių.

Gegužės mėnesį medžių žydėjimas pasiekia piką – šiuo metu žydi beržai, uosiai, klevai, pušys, eglės ir kt. Todėl žiedadulkių koncentracija aplinkos ore yra didelė.

Reikia pragyventi tą metą. Jūra pageltusi dėl žiedadulkių, tai – ne tarša.

Žiedadulkės daugiausia yra didesnės nei 10 µm dydžio ir yra priskiriamos prie suspenduotų kietųjų dalelių frakcijos. Tik nedidelė dalis žiedadulkių patenka į kietųjų dalelių KD10 sudėtį ir įkvepiamos į plaučius.

Sveikiems, nealergiškiems žmonėms didelė žiedadulkių koncentracija aplinkos ore sveikatai didelės įtakos neturi.

Aplinkosaugininkai pastebi vandens telkinių spalvos ir skaidrumo pasikeitimus dėl žiedadulkių.

Taip atsitinka dėl to, kad net dideli kiekiai lengvų žiedadulkių ore yra nepastebimi, tačiau žiedadulkės, pakliuvusios į vandenį, neskęsta, o susikaupia paviršiuje.

Upių, ežerų ir Baltijos jūros pakraščiuose, kur bangos atsimuša į krantą, kur yra sraunumos, žiedadulkėmis prisotintas vanduo susiplaka ir susidaro putos. Gyventojus stebina pakitusi vandens spalva ar putos.

Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijoje ne kartą buvo atlikti prisotinto žiedadulkėmis vandens tyrimai ir buvo nustatyta, kad padidėjęs skendinčių dalelių kiekis vandenyje yra gamtinės kilmės, o atlikus mikroskopinį mėginių tyrimą, matėsi, kad vandenyje yra labai daug žiedadulkių.

„Reikia pragyventi tą metą. Jūra pageltusi dėl žiedadulkių, tai – ne tarša“, – gyventojus ramino S. Karalius.

Žiedadulkių sankaupos tai ne vadinamasis vandens žydėjimas, kai suveši dumbliai. Šį procesą lemia dideli fosforo ir azoto kiekis vandenyje.

Paprastai vandens žydėjimas prasideda liepą ar rugpjūtį.