Sprendimus lėmė principai?

Frakcija nusprendė kitaip

Klaipėdos tarybos sekretorius Modestas Vitkus patvirtino, kad visai neseniai buvo pateiktas siūlymas V.Čepui suteikti miesto garbės piliečio vardą.

Jis yra pirmasis nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos tarybos pirmininkas, buvęs Seimo bei ilgametis uostamiesčio tarybos narys.

"Šis teikimas buvo skirtas svarstyti savivaldybės tarybos frakcijoms ir tam jos turėjo vieningai pritarti. Tik tada kandidatūra miesto garbės piliečio vardui gauti būtų teikiama tarybai. Dabar yra keturios politinės frakcijos, šiuo atveju kažkuri viena jų nepritarė kandidatūrai. Motyvai nurodyti nebuvo, nes tai ir neprivaloma", – paaiškino M.Vitkus, neįvardydamas, kas konkrečiai nepritarė V.Čepo pagerbimui.

Prieš dvejus metus V.Čepui buvo suteiktas "Auksinės krivūlės" riterio apdovanojimas, kurį skyrė Lietuvos savivaldybių asociacija.

Dienraščio žiniomis, suteikti Klaipėdos garbės piliečio vardą V.Čepui nepritarė būtent uostamiesčio konservatorių atstovai.

"Nenorėčiau nieko komentuoti. Yra teikimo procedūra, pagal kurią yra vykdomas teikimas. Aš nenoriu komentuoti vienus ar kitus procedūros etapus. Manau, kad jūs supratote, kad aš negaliu nieko pakomentuoti. Yra numatyta, kaip teikiama ir yra suteikiama, bet dabar, atsiprašau, nebus mano komentaro", – situaciją paaiškino vicemeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Arūnas Barbšys.

Reikėjo kraujo praliejimo?

Oficialiai Klaipėdos garbės piliečio vardą suteikti V.Čepui siūlė Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius ir senoji uostamiesčio sąjūdiečių gvardija.

O pati idėja buvo Klaipėdos tarybos nario Arvydo Vaitkaus, nepriklausančio valdančiajai daugumai.

A.Vaitkus teigė neprarandantis vilties, bus prašoma, kad V.Čepo kandidatūra būtų teikiama dar sykį.

"Aš Vytautą mačiau tomis dienomis beveik prieš 30 metų, kai čia dar stovėjo sovietų kariuomenė. Mačiau jį ir dieną, ir naktį. Ir kad Klaipėdoje nebuvo pralietas kraujas, tai yra jo ir tuomečio mero Povilo Vasiliausko didžiausias nuopelnas. Pats buvau visų tų reikalų sūkuryje ir labai gerai žinau, kas kur dalyvavo, kas ėjo, rizikavo ir kalbėjosi su sovietų kariuomenės vadais. Niekas iki šiol nežino, kad prieš sausio įvykius buvo išimta keletas amfetamino maišų, paruoštų kareiviams. Ar įsivaizduojate, kas tada grėsė? Tačiau pavyko nepralieti kraujo. Ir tai Vytauto nuopelnas. Bet jis kuklus žmogus ir apie tai daug nekalba, tačiau jis tikrai vertas to garbingo vardo", – teigė A.Vaitkus.

Ambicijos garbės nedaro

Dar viena iniciatorė, siekusi, kad V.Čepui būtų suteiktas miesto garbės piliečio vardas, buvo aktyvi Sąjūdžio veikėja Klaipėdoje Nijolė Požarskienė.

"Buvau beveik 99 procentais tikra, kad prieštaraujančių nebus. Deja, gavau oficialų atsakymą, bet ten nėra jokių argumentų, dėl ko šis asmuo negali būti pripažintas miesto garbės piliečiu. Tiesiog formalus biurokratinis atsakymas, ir tiek. Žinau, kad tai vienos partijos nuostata, dėl ko labai liūdna", – teigė N.Požarskienė.

Anot pašnekovės, V.Čepas niekada neviešino savo nuopelnų, nei tada, nei dabar. Jis tyliai dirbo miestui per daug nekalbėdamas.

"Man būtų buvę suprantamiau, kad tas klausimas būtų atiduotas svarstyti tarybai, bet kadangi tai sprendžia frakcijos, atsitiko, kaip atsitiko. Taryba, manau, būtų nubalsavusi kitaip. To atsakymo pabaigoje yra toks formalus sakinys, kad "tai neužkerta kelio ateityje kreiptis dėl šio asmens miesto garbės piliečio vardo suteikimo". Manau, reikia ir toliau to siekti. Gal pagaliau žmonėms pasidarys gėda dėl savo tokio elgesio", – vylėsi N.Požarskienė.

Tokia pat situacija jau buvo

Išgirdusi, jog dalis Klaipėdos politikų pasipriešino, kad V.Čepui būtų suteiktas miesto garbės piliečio vardas, buvusi uostamiesčio tarybos narė Zita Šličytė labai nustebo.

"Mes su V.Čepu buvome Sąjūdžio pirmeiviai pajūryje, tad gerai žinau jo veiklą. Jis buvo Klaipėdos tarybos pirmininkas sunkiausiu istoriniu laikotarpiu, kai mieste situacija buvo itin įtempta. Suprantu, kad vėliau jis keitė partijas, bet jį reikėtų vertinti miesto požiūriu. Aš asmeniškai balsuočiau už garbės piliečio vardo suteikimą V.Čepui už vadovavimą Klaipėdai revoliuciniu metu. Jis kaip psichologas mokėjo tada neutralizuoti pavojingas situacijas. Jis vertas aukščiausio įvertinimo", – tvirtino Z.Šličytė.

Ji prisiminė analogišką situaciją prieš penkerius metus, kai dar buvo miesto tarybos narė ir buvo atmestas siūlymas garbės piliečio vardą suteikti kitam žinomam ir aktyviam klaipėdiečiui D.Varkaliui.

Jei nuo manęs priklausytų, ir V.Čepui, ir D.Varkaliui suteikčiau miesto garbės piliečio vardą.

"Ligi šiol jaučiu didelę nuoskaudą, kad tada D.Varkaliui nesuteikė Klaipėdos garbės piliečio vardo. Juk jis įkūrė Kalvystės muziejų, surinko, savo lėšomis išpirko ir miestui padovanojo galybę vertingų eksponatų. Jis tikras Lietuvos ir krašto patriotas. Tada, beje, irgi konservatoriai tam nepritarė. Buvo pasakyta, kad D.Varkalis "kažkoks neaiškus". O kažkam jis "neaiškus" todėl, kad jo požiūris kritinis, kaip ir V.Čepo. O tas daug kam nepatinka. Jei nuo manęs priklausytų, ir V.Čepui, ir D.Varkaliui suteikčiau miesto garbės piliečio vardą", – kalbėjo Z.Šličytė.

Titulų nesureikšmina

Sužinojęs, kad V.Čepas, kaip ir jis pats prieš penkerius metus, kai kam "netinka" į garbės piliečius, D.Varkalis irgi neslėpė nuostabos.

"V.Čepas tada, 1990–1991-aisiais, išlaviravo meistriškai. Juk "Jedinstvo" organizacija tuo metu buvo labai didelė jėga Klaipėdoje. Buvo tokia įtampa, kad tetrūko kibirkšties, ir viskas būtų užsidegę. Juk tankai tik ir laukė įsakymo išvažiuoti. Bet viso to išvengta ir čia – V.Čepui garbė, nes jis tada rizikavo viskuo – savo šeima, savo gyvybe", – tikino D.Varkalis.

Išgirdęs, kad jo kandidatūra į miesto garbės piliečius buvo atmesta, pats V.Čepas jam įprasta šmaikščia maniera pabrėžė, jog tai nėra labai svarbus dalykas gyvenime.

"Gali nusikaltėliui suteikti garbės piliečio vardą, bet kokia iš to garbė? Svarbiau, kad žmonių atmintyje, sielose išliktų tai, ką esi dėl jų padaręs. Jei to nėra, bet koks garbės vardo suteikimas yra beprasmis. Būtų mano valia, iš leksikono išbraukčiau visokius garbės vardus, nes vienam atrodau garbingas, kitam atrodau negarbingas. Tai ką tada daryti?" – ironizavo V.Čepas, pridūręs, jog jokių titulų ar apdovanojimų nesureikšmina.

Miesto garbės piliečio procedūriniai nuostatai

Savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimas priimamas savivaldybės tarybos balsų dauguma.

Garbės piliečio vardas per metus suteikiamas ne daugiau kaip vienam asmeniui.

Antrą kartą tas pats vardas nesuteikiamas.

Garbės piliečio vardas negali būti suteikiamas savivaldybės tarybos nariams, einantiems šias pareigas.

Miesto garbės piliečiui yra įteikiama miesto vėliava ir garbės piliečio ženklai.

Mirus garbės piliečiui, artimųjų prašymu, savivaldybė iš dalies apmoka arba kompensuoja laidojimo išlaidas iki 55 bazinės socialinės išmokos dydžio (2 090 eurų), pateikus sąskaitas faktūras ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Artimųjų prašymu, sutikus pažymėti paminklą miesto herbu ir įrašu "Miesto garbės pilietis", savivaldybė iš dalies apmoka paminklo pastatymo ir kapavietės pažymėjimo ir sutvarkymo išlaidas iki 60 bazinės socialinės išmokos dydžio (2 280 eurų), pateikus sąskaitas faktūras ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Mirus neturinčiam artimųjų, garbės piliečio laidotuves organizuoja mero sudaryta komisija, taip pat savivaldybė organizuoja paminklo sukūrimo ir pastatymo išlaidas.

Klaipėdos miesto garbės piliečiai

Heinz Radwill (1991 m.),

Jeronimas Kačinskas (1991 m.),

Vytautas Jakelaitis (1998 m.),

Peter Oertling (2002 m.),

Aloyzas Každailis (2002 m.),

Jonas Tatoris (2002 m.),

Martinas Gusiatinas (2002 m.),

Valentinas Greičiūnas (2002 m.),

Narsutis Dumbauskas (2002 m.),

Ona Skaistutė Idzelevičienė (2005 m.),

Romaldas Idzelevičius (2005 m.),