Ties bankroto riba atsidūrusios statybinės bendrovės prašo pagalbos. Verslininkai norėtų, kad Klaipėdos savivaldybė jiems nustatytų mažesnius nekilnojamojo turto mokesčius.

Per kelerius metus uostamiestyje naujų būstų pristačiusios bei nebeišgalėdamos jų parduoti statybinės bendrovės tikina, kad visiškai sustojus nekilnojamojo turto pirkimui, jiems išgyventi darosi vis sudėtingiau. Jiems labiausiai neramu ne tik dėl to, kaip išsimokėti bankams už suteiktas paskolas, bet ir dėl to, kaip atsiskaityti su savivaldybe. Šiuo metu Klaipėdoje taikomas 0,8 proc. nekilnojamojo turto mokestis nuo mokestinės objekto vertės. Mokestį verslininkai į savivaldybės biudžetą turi mokėti už tuos būstus, kurie yra dar neparduoti.

"Toks didelis mokestis skandina įmones, todėl mes arba turime nustoti jį mokėti, arba bankrutuoti. Jei nebemokėsime šio mokesčio, prasidės teisminiai ginčai, o jei bankrutuosime – nukentės savivaldybės biudžetas, todėl prašome jį sumažinti", – vakar pas merą Rimantą Taraškevičių susirinkę kalbėjo verslininkai.

Statybininkai merui įrodinėjo, kad jau dabar tuščius būstus jie pardavinėja žemesne nei savikainos kaina, tačiau jų vis tiek niekas neperka.

"Mes esame suinteresuoti kuo greičiau parduoti tuščius butus, tada nebereikėtų ir nekilnojamojo turto mokesčio mokėti, bet to padaryti nepavyksta. Kadangi būsto vertė, nuo kurios ir mokame mokestį, nustatyta dar tuomet, kai kainos buvo gana aukštos, mums jis tapo našta. Pavyzdžiui, nustatyta buto vertė siekia 5,8–6,2 tūkst. litų už kv. m, jo savikaina siekia 4,5–4,8 tūkst. litų už kv. m, o pardavinėjame jį dar žemesne kaina po 4–4,2 tūkst. litų už kv. m", – susidariusią situaciją komentavo bendrovės "Plienas", stačiusios mikrorajoną "Gandrališkės", direktorius Gediminas Bartkevičius.

Statybinių bendrovių atstovai siūlo nekilnojamojo turto mokestį sumažinti iki minimumo – 0,3 proc. nuo mokestinės objekto vertės, arba sunkmečiu iš viso nuo jo atleisti.

R.Taraškevičius verslininkams paaiškino, kad kiekvieną atvejį reikia nagrinėti individualiai, todėl pasiūlė bendrovėms rašyti prašymus, kuriuose jos išdėstytų esamą situaciją bei surašytų, ko jie pageidauja. Gautus prašymus nagrinėtų ir galimybę suteikti lengvatą svarstytų miesto taryba.