Statybininkų stygius tuština klaipėdiečių pinigines, – namų statytojų darbo kaina yra išaugusi dvigubai. Vieno daugiabučio namo gyventojai buvo šokiruoti, kai sulaukė iš įmonės pasiūlymo atlikti renovaciją milijonu litų brangiau, nei numatyta investiciniame plane, kuris parengtas prieš dvejus metus.

Patenka į penketuką

Nors sezonas artėja į pabaigą, uostamiesčio statybų sektoriuje dirbančios įmonės šiuo metu ieško pusšimčio darbuotojų. Labiausiai – apdailininkų, plataus profilio statybininkų.

Statybininkai patenka į paklausių uostamiestyje darbuotojų penketuką.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjas Virginijus Andriušis pasakojo, kad užsiregistravusių žmonių, kurie norėtų dirbti statybose, yra kur kas mažiau, nei jų ieškoma.

"Statybininkų trūkumas uostamiestyje pradėjo jaustis praėjusiais metais, tačiau situacija nebuvo tokia aštri, kaip dabar. Manau, kad didžiausios įtakos tokių specialistų išaugusiai paklausai turėjo statybų sektoriaus atsigavimas. Ypač įsibėgėjusi namų renovacija", – tvirtino vedėjas.

V.Andriušio nuomone, statybininkų trūksta ir dėl emigracijos. Tačiau, pasak vedėjo, tai nėra viena pagrindinių priežasčių.

"Vieni žmonės išvažiuoja, kiti atvyksta čia dirbti. Emigracija nėra pagrindinis dalykas, kodėl trūksta statybininkų. Labiausiai tai nulemia statybų sektoriaus atsigavimas. Aišku, sezonas artėja į pabaigą. Situacija gali keistis. Statybų darbai stos", – pasakojo vedėjas.

V.Andriušis atkreipė dėmesį, kad statybininkai nėra tie darbuotojai, kurių labiausiai trūksta uostamiestyje. Labiau ieškoma tarptautinio krovinių gabenimo transporto priemonių vairuotojų, suvirintojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų.

Smogė aukštos kainos

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, statybininkų trūkumas uostamiestyje ypač skaudžiai kerta daugiabučius namus norintiems atsinaujinti klaipėdiečiams.

Per savivaldybę renovacijos programoje dalyvauja 21 pastatas. Dalis šių namų organizavo konkursus rangos darbams įsigyti, bet nesėkmingai. Jie neįvyko, nes įmonės pasiūlė labai aukštas darbų kainas.

"Konkursų dalyvių pateiktos kainos yra du kartus didesnės nei išlaidos, numatytos prieš dvejus metus rengtuose namų investiciniuose planuose. Skirtumas tikrai didelis", – komentavo direktorius.

L.Dūda pasakojo, kad vienam namui renovacijos darbus buvo pasiūlyta atlikti už milijonu litų didesnę sumą, nei numatyta investiciniame plane.

"Nė vienas gyventojas nesutiks pasirašyti tokios sutarties. Tai yra suprantama", – pabrėžė vadovas.

Alga – 12 tūkst. litų

Pasak L.Dūdos, siūlomos ypač didelės renovacijos rangos darbų kainos byloja, kad Lietuvoje labai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

Direktoriaus nuomone, tokia situacija susidarė, nes dauguma specialistų yra išvykę dirbti į užsienį. Dauguma Lietuvos kompanijų nepajėgios jų susigrąžinti.

L.Dūda tvirtino, kad įmonėms sunku išlaikyti žmogų, nors ir mokant 3 tūkst. litų per mėnesį. Nuvažiavęs į Norvegiją jis gali uždirbti 12 tūkst. litų.

"Kai žmogus palygina, jis lieka prie didesnės algos, kad ir toli nuo namų. Aišku, užsienyje ir nėra nuolatinio darbo. Kai baigiasi kontraktai, darbuotojai sugrįžta į Lietuvą ir dirba už tuos 3 tūkst. litų. Kaip anksčiau žmonės eidavo po aštuonis mėnesius į jūrą, taip dabar statybininkai važiuoja į užsienį", – komentavo direktorius.

Keliais šimtais nesuviliosi

Klaipėdos įmonėse dažniausiai statybininkams mokama nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. litų per mėnesį. Atlyginimas priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos.

L.Dūda pabrėžė, kad su tokiu atlygiu darbuotojo iš užsienio į Lietuvą neprisiviliosi. Siekiant susigrąžinti statybininkus, jiems reikėtų mokėti nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. litų per mėnesį.

"Dėl kelių šimtų litų jie nerizikuos ir nepaliks savo darbo vietos", – tvirtino direktorius.

L.Dūda taip pat atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis statybų įmonių negali mokėti didesnių algų. Todėl dalyvaudamos konkursuose jos savo paslaugas parduoda brangiau. Direktorius spėjo, kad laimėjimo atveju bendrovės tikisi didesnėmis algomis parsivilioti darbininkus iš užsienio ar iš kitų kompanijų.

"Kai viena organizacija pradeda mokėti aukštus atlyginimus darbuotojams, kitos paseka tuo pavyzdžiu, siekdamos išsilaikyti rinkoje. Taip buvo prieš septynerius metus. Per vieną pavasarį statybininkų alkos išaugo dvigubai ar net trigubai. Aišku, kad tokie pokyčiai atsiliepia gyventojams, kurie stato arba renovuoja namus", – pabrėžė direktorius.

Kaip padidinti labiausiai trūkstamų darbuotojų gretas, svarsto ir Klaipėdos teritorinė darbo birža.

"Esame numatę tam tikrus žingsnius. Vienas variantų – siūlyti įmonėms pasirašyti trišales sutartis, kad jos sutiktų apmokyti žmogų ir jį įdarbintų", – teigė V.Andriušis.

Trūksta ir įmonių

L.Dūdos manymu, lengviausia išeitis namus renovuojantiems gyventojams būtų, jei šie pridėtų milijoną litų ir pasirašytų sutartį su pasiūlymą pateikusia įmone.
Tada atsirastų ir statybininkų, ir darbų kokybė būtų gera.
Tačiau L.Dūda pabrėžė, jog gyventojams tokios išlaidos būtų per didelės. Todėl konkursai organizuojami iš naujo.

"Gal atsiras įmonė, kuri baigė kokį nors projektą ir norės imtis kito. Nemažai statybų bendrovių taip elgiasi. Naujų namų renovuoti nesiima, kol nebaigia dabartinių, nes neturi galimybių plėstis. Be to, įmonės žino, kad pirkimų bus", – tvirtino direktorius.

Anot L.Dūdos, dažniausiai namų renovacijos imasi tame pačiame krašte įsikūrusios įmonės. Iš kitų miestų nevažiuoja, nes suburti darbuotojų komandą vietoje būtų sudėtinga, o vežioti neapsimoka.

Be to, direktorius pabrėžė, kad kituose miestuose taip pat yra modernizuojama daug namų.

"Renovacija vyksta sparčiai, o įmonių, kurios tuo užsiimtų, trūksta. Kitos statybų bendrovės net nesispecializuoja šioje srityje", – komentavo vadovas.

Komentaras

Rimantas Taraškevičius

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas

Gyvenamųjų namų statybos Klaipėdoje šiuo metu yra aprimusios. Pervažiavus miestą galima pamatyti vos 2–3 kranus. Vilniuje situacija priešinga. Atskiruose gyvenamųjų namų kompleksuose stovi po 7–8 kranus. Dėl to darbo jėga iš Klaipėdos šiandien keliauja į sostinę. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų Klaipėdoje tikrai yra, tačiau jie žiūri į darbo užmokestį. Pakilimo laikotarpiu jie gaudavo nuo 5 tūkst. iki 7 tūkst. litų. Vėliau tokių darbuotojų atlyginimai susitraukė 60–70 proc. Dabar vėl yra pakilimas, bet dar nepasiekė tų ribų, kaip prieš 7–8 metus. Šiandien norint išlaikyti kvalifikuotą statybų darbuotoją reikia jam mokėti nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. litų "į rankas". Tada žmogus nebus suinteresuotas toli išvažiuoti. Žinoma, gal sostinėje kvalifikuotiems statybų darbuotojams mokama ir daugiau. Dar labiau algas didinanti įmonė gali tapti nekonkurencinga. Sovietiniais laikais buvo šūkis: "Statykime pigiai, greitai ir gerai". Tačiau pigiai ir gerai negalima statyti. Norint pastatyti kokybiškai, reikia mokėti protingą algą darbuotojams, įsigyti tinkamas medžiagas. Organizuojant viešuosius pirkimus, yra problema, kad reikia išrinkti dalyvį, kuris pasiūlys mažiausią kainą. Tačiau kai tą padarai, darbuotojui teišgali mokėti 1,5 tūkst. litų. Už tokią sumą niekas nenorės dirbti. Darbininkai spruks į užsienį. Keista, kad Klaipėdoje neatsiranda įmonių, norinčių užsiimti renovacija, nors darbo statybininkams trūksta. Nemanau, kad taip yra dėl darbuotojų trūkumo. Priežasčių reikėtų ieškoti giliau. Prisimenu, kai statėme naują socialinį būstą, reikėjo pavargti ieškant statybininkų. Tačiau tada jie turėjo labai daug darbo. Esant dabartinei situacijai keista, kad sunku rasti įmonių renovacijos darbams.

Ieškomiausių darbuotojų Klaipėdoje penketukas

Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų – 84.

Suvirintojų – 76.

Metalinių laivų korpusų surinkėjų – 59.

Statybininkų – 45.

Laivo metalinių konstrukcijų montuotojų – 37.