Įspūdingi šiukšlynų plotai

Iš tiesų, šiukšlės pasaulio vandenyse jau tampa didžiule problema. Pateikiami duomenys, kad šiandien ant vandens plūduriuojančios plastiko šiukšlės vien Ramiojo vandenyno šiaurėje užima 1,6 milijono kvadratinių kilometrų plotą.

Didžiosios Britanijos bendrovė „Raja“ atliko tyrimą ir konstatavo, kad didžiausia vandenynų teršėja plastiku yra Indija. Ji per metus į vandenyną išmeta per 126 tūkst. tonų plastiko. Kinijos „indėlis“ per metus – per 70 tūkst. tonų, Indonezijos – 56 tūkst. tonų, JAV – 42 tūkst. tonų, Brazilijos – per 38 tūkst. tonų.

Koks yra 1,6 milijono kvadratinių kilometrų plotas, galime įsivaizduoti palyginę su Lietuvos plotu, kuris yra 65 300 kvadratinių kilometrų. Nesunku paskaičiuoti, kad vien Ramiojo vandenyno didžiajame šiukšlyne sutilptų 24 tokios šalys kaip Lietuva.

SOS: socialiniuose projektuose plastikas jūrose ir vandenynuose pristatomas kaip didžiulio ledkalnio viršūnė. „Fondation-jacques-rougerie.com“ nuotr.

Mažas šalis tokie dideli plotai, virtę plastiko šiukšlynais, ypač šokiruoja. Slovakija dar mažesnė už Lietuvą. Jos plotas – 49 035 kvadratiniai kilometrai. Į didįjį Ramiojo vandenyno šiukšlyną sutilptų net 32 tokio dydžio valstybės kaip Slovakija.

Savaeigės vandenynų mašinos

Kiek nustebino tai, kad žemyninė valstybė Slovakija, kuri neturi priėjimo nei prie jūrų, nei prie vandenynų, ėmėsi kurti pasaulinio vandenyno valymo problemas sprendžiančius įrenginius.

Jos mokslininkai ir dizaineriai pasiūlė sukurti ir į vandenynus paleisti „aštuntuoju žemynu“ vadinamus įrenginius.

Tai būtų savaeigės saulės, vėjo ir vandens energijos varomos mašinos, vadinamieji siurbliai, kurie nuo vandens paviršiaus rinktų plastiką ir skaidytų jį.

Sprendimas: vandenynuose galėtų atsirasti įspūdingo dizaino patraukliai atrodantys šiukšlių rinktuvai. „Fondation-jacques-rougerie.com“ nuotr.

Šis pasiūlymas buvo pateiktas dar 2020 m. Šiais metais jis sulaukė pripažinimo – jis gavo Prancūzijos jūrų instituto Jacqueso Rougerie fondo prizą jūrų architektūros ir inovacijų kategorijoje.

Jacqueso Rougerie fondas kasmet remia įdomiausius ir inovatyviausius jūrinės srities architektūros ir dizaino projektus.

Ir perdirbimas, ir šiltnamiai

Inovatyvų vandenynų valymo siurblio modelį, o tiksliau šiukšlių perdirbimo fabriko ant vandens dizainą pasiūlė Slovakijos dizainerė Lenka Petrakova.

Jos modelis susideda iš tarpusavyje sujungtų gėlių ir žiedlapių formos statinių. Jie įrengti ant čiuptuvą primenančios platformos. Įrenginiui judant vandenyno paviršiumi čiuptuvai nuo vandens rinktų plastikines šiukšles, siurbtų jas į įrenginio vidų, perdirbtų ir paverstų naudinga medžiaga.

Ant vandenyno paviršiaus plūduriuojančiame įrenginyje būtų ne tik plastiko perdirbimo linija, bet ir mokslinių tyrimų centras, šiltnamis, kuriame augalai būtų auginami be dirvožemio, naudojant tik iš aplinkos gaunamą vandenį.

Stotyje ir šiukšlių perdirbimo fabrike būtų numatytos patalpos ir jį prižiūrinčiam personalui, mokslininkams.

Toliau pačios pradinės idėjos šis įrenginys kol kas toliau nenužygiavo. Nepateikiami detalesni techniniai sprendimai, kaip jis būtų saugomas nuo audrų ar uraganų, koks būtų jo valdymas, kaip išvengtų susidūrimų su laivais. Nepateikta ir šio nuotraukose įspūdingai atrodančio įrenginio statybos kaina.