Aukštojo mokslo pokyčiai turėtų subalansuoti darbo rinką ir paskatinti abiturientus motyvuotai rinktis būsimąsias specialybes.

Siūlo nesivaikyti prestižo

Vakar Vytauto Didžiojo gimnazijoje vyresniųjų klasių gimnazistams Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai pristatė brandos egzaminų ir aukštojo mokslo pokyčius.

Šiemet brandos egzaminų sesija sutrumpės šešiomis savaitėmis: prasidėjusi gegužės 31 dieną, ji baigsis birželio 19-ąją. Pirmieji egzaminų rezultatai paaiškės birželio 25-ąją.

Nors šiųmetiniams abiturientams brandos atestatui gauti pakaks išlaikyti vos porą egzaminų, tačiau stojantieji į aukštąsias mokyklas jų turės išlaikyti ne mažiau trijų.

Šių metų studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, kad populiariausios specialybės buvo teisė ir vadyba. Tačiau būtent šių profesijų atstovai su aukštuoju išsilavinimu dabar dažniausiai ieško darbo.

Tad ŠMM Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Veličkaitė būsimiems studentams specialybę patarė rinktis gerai apgalvojus. Susiduriantiems su finansiniais sunkumais gal reikėtų labiau orientuotis į nepopuliarias, tačiau valstybės labiau finansuojamas vietas, siūlė ji.

Šiemet didesnė galimybė įstoti į nemokamą vietą buvo pasirinkusiems technologijų ir biomedicinos mokslus.

Motyvuos pedagogus

Kitais metais vidurines mokyklas ir gimnazijas Lietuvoje baigs apie 40 tūkst. abiturientų. Valstybė mokslus planuoja finansuoti beveik 18 tūkst. pirmakursių: 9,3 tūkst. universiteto ir 8,6 tūkst. kolegijų studentų.

Pasak A.Veličkaitės, apylygiai skirdama finansavimą valstybė skatina rinktis neturintį prestižo profesinį mokymąsi bei taip subalansuoti darbo rinką. Mat Lietuva turi itin daug aukštąjį išsilavinimą įgijusių piliečių.

Valstybė taip pat daugiau dėmesio skirs pedagogo specialybei – tokie studentai finansiškai bus labiau skatinami. Bet prieš tai jiems teks išlaikyti motyvacinį testą ir bendrakursių konkurenciją.

Ankstesniais metais nevalstybinę aukštąją mokyklą pasirinkusiems studentams už mokslus tekdavo mokėti iš savo kišenės. Dabar kai kurių specialybių (pavyzdžiui, ekonomikos) atstovams dalį išlaidų valstybė žada kompensuoti iš taip vadinamojo studijų krepšelio.

Būsimieji studentai taip pat galės rinktis studijų trukmę. Jos skirstomos į nuolatines (4 metai) ir ištęstąsias (6 metai).

Domino paskolos

Vyresniųjų klasių gimnazistus itin domino galimybė skolintis studijoms arba gyvenimo išlaidoms. Valstybės remiamų paskolų sumą kitais metais turėtų siekti apie 150 mln litų, tad skolintis galės dauguma studentų.

Šiuo metu didžiausia suma, kurią studentas gali pasiskolinti studijoms, – 50 tūkst. litų.

Keičiama ir stipendijų mokėjimo tvarka. Į šį papildomą pinigų šaltinį galės pretenduoti daugiau jaunuolių, o itin gerai besimokantys bus skatinami didesnėmis pinigų sumomis.