Į Klaipėdą pagal studentų mainų programą atvykusi Olga Kanayama verčiama spręsti neįtikėtiną dilemą: mesti mokamas studijas arba atsisakyti auginti savo vienų metukų sūnų. Paaiškėjo, kad Lietuvos įstatymai užsienio studentams palankūs tik tuo atveju, jei jie neturi vaikų.

Sūnų teks išvežti iš šalies?

Situacija, į kurią pateko Uzbekistano gyventoja, valdininkų vadinama išskirtine. Moteris su vaiku ant rankų netrukus gali būti traktuojama kaip nelegalė. Dėl to, kad jos sūnus turi Japonijos pilietybę, motina išgirdo negailestingą migracijos tarnybos darbuotojų nurodymą išgabenti sūnų iš šalies. Tai turi įvykti iš karto po Kalėdų.

"Paaiškėjo, kad Lietuva negali suteikti mano sūnui leidimo laikinai gyventi šalyje su mama. Vienas migracijos tarnybos darbuotojų net nusistebėjo, kodėl mano sūnus negyvena Japonijoje su tėvu? Tačiau jam tik vieni metukai. Ar turi kokia nors valstybė teisę atimti mamą iš vaiko?" – su ašaromis akyse kalbėjo moteris.

31 metų O.Kanayama vos lapkritį pradėjo studijas vienoje Klaipėdos kolegijų. Du aukštuosius išsilavinimus įgijusi Uzbekistano gyventoja nutarė mokslus baigti ir Europoje. Moteris jau yra baigusi medicinos studijas ir turi terapeutės kvalifikaciją.

Tačiau jai mūsų šalis pasirodė itin nesvetinga. Moteris sumokėjo nemažus pinigus, kad patektų į studentų sąrašą.

"Už studijas sumokėjau 2,8 tūkst. eurų (9,6 tūkst. litų). O jau gruodį išgirdau, kad privalėsiu išvežti sūnų. Abejoju, kad išvykus aš dar čia sugrįžčiau", – sakė mama.

Pateko į biurokratinę painiavą

Esminiu trukdžiu tapo tai, kad studentė pati augina vaiką. Japonijos pilietybę turinčiam berniukui buvo išduota tik tris mėnesius galiojanti viza. Ji baigsis gruodžio 28-ąją. Pagal įstatymus vaikas, prabuvęs šalyje 90 dienų, turi išvykti.

"Dėl teisinių klausimų prieš vykstant į Lietuvą, man teko važiuoti į Kazachstaną. Tik ten yra Lietuvos ambasada. Gavau Lietuvos vizą ir pasiteiravau, kaip teks toliau tvarkyti reikalus, kai ji baigsis, o mokslai dar bus tęsiami. Čia išgirdau ambasados darbuotojo patikinimą, kad dėl savęs ir sūnaus turėsiu teisę kreiptis į migracijos tarnybą, kad ši suteiktų galimybę laikinai gyventi šalyje", – prisiminė O.Kanayama.

Studentė dar spalį pirmą kartą pasibeldė į Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyrių.

"Pateikiau dokumentus prašymui laikinai gyventi Lietuvoje. Išgirdau, kad reikia papildomų dokumentų. Skubiai siunčiau laišką į Uzbekistaną, kad sesuo patvirtintų juos, kitaip tariant, gautų apostilę. Tam išleidau 600 litų. Tačiau sugrįžusi, išgirdau iš valdininkų, kad dar kažko trūksta. Kodėl man iš karto nebuvo pasakyta? Juk viskas kainuoja labai brangiai", – piktinosi moteris.

Atsakymo negavo

O.Kanayama net susidarė vaizdą, kad migracijos tarnybos specialistės dorai neišmanė, kokių dokumentų reikia.

"Pradžioje išgirdau, kad reikės gauti vizą, paskui jau buvo tikinama, kad pildyčiau dokumentus leidimui gyventi, vėliau vėl persigalvota – liepė prašyti vizos. Tačiau aš nustėrau, kai, vos atidavusi dokumentus, sulaukiau skambučio, kad turiu vėl grįžti ir parašyti prašymą skubos tvarka išnagrinėti mano klausimą", – apie išeitus biurokratinius kelius pasakojo moteris.

Uzbekistano pilietė parašė prašymą, tačiau ar dokumentai apskritai bus priimti svarstyti esą gali nuspręsti tik Vilniuje esantis Migracijos departamentas.

"Paskutiniai dokumentai užpildyti vizai gauti. Tačiau mažiausiai dvi savaites nesulaukiu jokių atsakymų", – tikino moteris.

Kolegijos darbuotoja, kuri kuruoja užsieniečius studentus, telefonu ir elektroniniais laiškais mėgino išsiaiškinti, ar bus suteikta viza mamai su vaiku, tačiau konkretaus atsakymo negavo.

Sužlugdė moraliai

Metukų berniuką ant rankų sūpuojanti mama prisipažino, kad ši istorija ją itin įskaudino.

"Aš labai blogai jaučiuosi, labai nervinuosi. Jaučiuosi kalta. Dėl tokios padėties pablogėjo santykiai su vyru. Juk tiek pinigų sumokėta už mokslus. Nejau viską turėsiu mesti ir privalėsiu išvažiuoti? Jei šalyje veikia tokia studentų mainų programa, turi veikti ir įstatymai, kad studentas galėtų ramiai susitvarkyti dokumentus", – prisipažino mama.

O.Kanayama pažymėjo, kad, augindama vaiką, stengiasi visur laikytis svečios šalies įstatymų.

"Aš net butą nuomoju legaliai, moku mokesčius. Tačiau štai darželio Japonijos piliečiui Lietuva nesuteikia. Neturime galimybės nemokamai gydytis. Su vaikeliu gulėjome ligoninėje. Para mums atsiėjo 280 litų", – pasakojo moteris.

O.Kanayama tikino, kad ji Lietuvoje tikėjosi kur kas europietiškesnio požiūrio į užsienio studentus.

Tiesa, moteris išgirdo, kad Latvijoje su vaiku studijuojanti moteris iš Gruzijos pasidalijo visai kita patirtimi. Jai buvo leista vaiką leisti į darželį, leidimas laikinai gyventi buvo išduotas be jokių trukdžių.

Viza – tik studentui

Atvykėlė su ją lydinčia kolegijos specialiste žinojo tik tiek, kad pirmadienį Migracijos departamentas priims sprendimą dėl jos padėties.

"Vieną dieną buvo aiškinama, kad sprendimą turi priimti departamento vadovas, kitą – kad skyriaus vedėjas. Tačiau atsakymo neturime iki šiol", – pasakojo moteris.

Dienraščiui "Klaipėda" pradėjus domėtis, ar ilgai valdininkai tampys mažametį auginančią moterį, Migracijos departamento vadovybė pareiškė, kad sprendimas beveik jau priimtas.

"Situacija tokia, kad nacionalinėje ES šalių teisėje įsigaliojo europinė direktyva, kuri nurodo, kad vizos išduodamos tik studentams, o ne jų šeimos nariams", – pareiškė departamento direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas.

Priežastis – pinigai?

J.Vidickas rėžė iš kojų verčiantį tokio sprendimo motyvą.

"Juk studentai dažniausiai neturi pinigų. O kaip motina žada prižiūrėti vaiką, jei ji visą dieną mokosi? Vadinasi, jai reikės auklės, buto", – kalbėjo valdininkas.

Pasiteiravus, kuo studentės turima pinigų suma siejasi su Lietuvos vizos klausimu, J.Vidickas mėgino aiškinti, kad griežta direktyva esą apsaugo nuo nesąžiningų studentų iš trečiųjų šalių.

"Studentai niekada neturės teisės atsivežti šeimos narių, jie atvažiuoja mokytis", – tikino Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas.

Klausantis valdininko, kalbančio apie europines direktyvas, susidarė įspūdis, kad užsienietė studentė neturi teisės pagimdyti vaiko.

Prisiminė žmogaus teises

Vis dėlto J.Vidickas pripažino, kad toks įstatymas prieštarauja logikai ir žmogiškumo kriterijams.

"Pripažįstu, kad situacija yra nestandartinė. Aš nežinau, ar atvažiuoja studijuoti užsieniečiai su vaikais. Pirmą kartą susidūriau su tokia situacija", – kalbėjo J.Vidickas.

Jis prisiminė, kad būna situacijų, kai vaikas studentų šeimoje gimsta bestudijuojant, arba tenka spręsti dėl padėties, kai studentas susituokia mokslo metu.

"Na, taip, pagal Žmogaus teisių konvenciją, negalima išskirti šeimos. Mes tam tikrais atvejais išsprendžiame vaiko atvykimo klausimą, remdamiesi šios konvencijos 8-uoju straipsniu. Manau, kad ir ši situacija bus sprendžiama juo remiantis. Mes nesame tokie baisūs žmonės", – pripažino J.Vidickas.

Klausimas, ar vertėtų kreiptis į Seimą, kad šis parengtų įstatymo pataisas dėl tokio pobūdžio situacijų, departamento direktoriaus pavaduotoją tik nustebino.

"O kam? Pagal užsieniečių teisinės padėties įstatymą, jei susikerta nacionalinės teisės ir tarptautinių sutarčių nuostatos, laikomasi tarptautinės teisės praktikos. Nebūtina perkėlinėti tarptautinių sutarčių į nacionalinę teisę", – kalbėjo J.Vidickas.

Tačiau valdininkas negalėjo atsakyti, kodėl Žmogaus teisių konvencija žinoma tik departamento valdininkams, nes Klaipėdos migracijos tarnyba nesugebėjo priimti motinos su vaiku dokumentų.

"Mes moterį informuosime, kur jai pateikti dokumentus. Pripažįstu: kaip atrodys Lietuva, jei vaikas išvažiuos, o mama pasiliks? Mes nuskambėtumėme visame pasaulyje dėl to, kad mamą išskyrėme su vaiku", – tikino J.Vidickas.