Laivas dėl klimato kaitos
Po šia valdiška formuluote pakišta planuojama didžiulė maždaug 40 mln. eurų vertės investicija. Už Aplinkos ministerijai pavaldžios ES struktūrinės paramos skirstytojų numatytus pinigus pagal klimato kaitos programas bus rengiamas investicijų projektas su skaičiuokle dėl paieškos ir gelbėjimo laivo.
Pridedama ir tai, jog tai bus taršos incidentų likvidavimo laivas. Tokia papildoma laivo pavadinimo detalė ir leistų jį „pakišti“ po klimato kaitos projektais. Vyriausybė dar 2022 metų kovą yra patvirtinusi klimato kaitos valdymo programą iki 2030 metų.
Aiškėja, kad taršos incidentų likvidavimo bei paieškos ir gelbėjimo laivas didintų Lietuvos atsparumą ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams Baltijos jūroje.
Laivo įsigijimo tikslas būtų vandens taršos Baltijos jūroje kontrolės ir likvidavimo sistemos pajėgumo stiprinimas, Baltijos jūros aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos įgyvendinimas.
Projektas su skaičiuokle
Dar šiemet vasarą Lietuvos kariuomenė pranešė, kad iki 2029 metų ketinama įsigyti, tiksliau naujai statyti laivą, kuris jūroje atliks gelbėjimo ir teršalų likvidavimo darbus. Buvo apibrėžta, kad tai būtų itin funkcionalus laivas. Jis vykdytų ir žmonių paiešką, ir gaisrų gesinimą ar cheminių medžiagų neutralizavimą. Taip pat laivas galėtų vilkti kitus į avarinę situaciją patekusius laivus.
Įprasta, kad gelbėjimo darbus jūroje tenka atlikti esant pačioms ekstremaliausioms oro sąlygoms ir Lietuva tam nėra tinkamai pasirengusi.
Planuota, kad universalaus laivo statyba kainuotų apie 40 mln. eurų. Iš jų apie 34 mln. eurų galėtų būti skiriama ES paramos.
Parengus investicijų projektą su skaičiuokle tarsi būtų padėtas pagrindas galimai ES paramai gauti. Skaičiuoklė gali būti panaši, kokia yra šiuolaikiniuose naujuose automobiliuose, kur papildomos sistemos „išpučia“ galutinę kainą.
Realiai vertinant, Lietuva panašaus teršalų likvidavimo, paieškos ir gelbėjimo laivo neturi. Nors tokiu laivu yra laikomas dar 1987 metais statytas buvęs žvejybos traleris, kuris perdirbtas į gelbėjimo laivą „Šakiai“. Šis 56 metrų ilgio laivas yra lėtas, nerangus, sunkiai gali priimti ir naudoti naujausią jūros gelbėjimo įrangą.
Laivai su daugybe apribojimų
Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje vykdančios Lietuvos karinės jūrų pajėgos kasmet gauna 50–70 pranešimų dėl gelbėjimo operacijų ar taršos Baltijos jūroje.
Jei gelbėjimo ir taršos operacijas atliktų vien laivas „Šakiai“, Lietuva šioje srityje atrodytų itin blogai. Gelbėjimo operacijoms jūroje naudojama ir mažiausiai 10 Lietuvos karinių jūrų pajėgų flotilės laivų, taip pat po 3–4 Valstybės sienos apsaugos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivus, taip pat kitų valstybės institucijų ir netgi privačių kompanijų laivai.
Didžiausia bėda yra tai, kad dauguma laivų neturi ledo klasės. Vasarą jie dar gali vykdyti gelbėjimo darbus, o šaltą žiemą, ypač uosto akvatorijoje, tą daryti būtų sudėtingiau.
Kai kurie laivai yra jautrūs didesnėms bangoms. Valstybės sienos apsaugos laivai gelbėjimui gali būti naudojami esant ne didesnėms kaip 2 metrų aukščio bangoms, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos locmaniniai kateriai – esant iki 3 metrų bangoms. Kai kurie laivai turi apribojimus plaukioti esant vėjo greičiui jau iki 15 metrų per sekundę.
Įprasta, kad gelbėjimo darbus tenka atlikti esant pačioms ekstremaliausioms oro sąlygoms. Per ypač didelę audrą bangos Baltijos jūroje gali siekti ir iki 6 metrų. Ne atsitiktinai yra buvę atvejų, kai gelbėti žmonių į Lietuvos pakrantę buvo kviesti netgi Švedijos gelbėtojų sraigtasparniai.
Ne ką geriau, o gal net ir blogiau, yra su naftos teršalų likvidavimu jūroje. Iš specializuotų laivų yra vienintelis „Šakiai“.
Tam gali būti pritaikomi ir uoste esantys privačių kompanijų buksyravimo laivai. Yra atidirbti scenarijai, kaip jie, bent jau prie Būtingės naftos terminalo plūduro ir kitose vietose, gali likviduoti, o tiksliau bonomis prilaikyti išsiliejusią naftą.
Naujausi komentarai