Darbo užsienyje ieškantys žmonės vis dažniau pasitiki sukčiais, žadančiais svetimose šalyse pieno upes ir aukso kalnus. Svetima patirtis menkai tepamoko vis naujas aukas.

Nei pinigų, nei darbo

Šią savaitę policijos pagalbos ieškant sukčiaus paprašė vaikinas ir mergina, gyvenantys Palangoje.

Prieš savaitę pora sumokėjo kažkokiam jaunuoliui po 500 litų už įdarbinimą Anglijoje, tačiau žadėto darbo negavo, o ir pinigų niekas negrąžino.

Tai dar vienas iš daugelio pastaruoju metu Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių tyrimų biuro pareigūnus užgriuvusių tyrimų.

Šio policijos padalinio vadovas Tomas Balčius tikino, jog sukčiavimo atvejų, viliojant aukas darbu užsienyje, daugėja nuo praėjusių metų rudens.

Žada rojų Skandinavijoje

Pareigūnai įsitikino, kad sukčiai veikia tais pačiais metodais, kaip ir prieš keletą metų, kai panašių nusikaltimų buvo daugybė.

Dažnu atveju nusikaltėliai nusiperka žlungančią realiai registruotą įmonę ir veikia naudodamiesi jos rekvizitais bei biografija.

Aukoms įtikinti naudojamas dalykiškas įvaizdis, psichologijos žinios.

Pareigūnai pastebi, kad sukčiai turi vis daugiau žinių, moka užsienio kalbas, būna pasigaminę sutarčių ruošinius, kurie sunkiai atskiriami nuo tikrų.

Neseniai policininkai nutvėrė Danguolę A., kuri prieš keletą metų jau buvo įkliuvusi, kai taip pat mulkino darbo užsienyje ieškančius žmones.

Moteris žadėjo lengvatikiams darbą Norvegijos šiltnamiuose bei statybose.

Už paslaugas iš klientų moteris paėmė nuo pusės tūkstančio iki 1,5 tūkst. litų.

Taip buvo apgauti ir policijos pagalbos pasiprašė dešimt žmonių.

Dar vienas sukčius, žadėjęs darbą Suomijoje, kur moterys neva būtų dirbusios valytojomis, o vyrai – statybose ir laivų statyklose, apgavo ir pinigus susirinkęs pažado netesėjo keturioms dešimtims mūsų krašto žmonių.

Budrumą užmigdo pažadais

„Žmonių budrumą dažniausiai užmigdo didelio atlyginimo perspektyva. Užuot patikrinę, ar pinigus moka tiems, kas pagrįstai žada darbą, jie pradeda svajoti, kaip išleis tas žadamas fantastiškas sumas. Juk žmonės darbo užsienyje ieško ne iš gero gyvenimo Lietuvoje, – aukų naivumą komentavo T.Balčius. – Pastebėta, kad dažniausiai nerealiai dideli atlyginimai žadami už nekvalifikuotą darbą. Tarp viliojimo būdų yra ir pažadas apgyvendinti patogiuose būstuose. Ypač dažnai sukčiai skelbiasi rajonų laikraščiuose, nes ieško patiklesnių aukų.“

Į pareigūnus kreipiasi ir sukčiavimu įdarbintojus kaltina ir tie, kurie gauna darbo, bet būna nepatenkinti uždarbiu ar gyvenimo sąlygomis.

Mat dažniausiai realybė ir pažadai ryškiai skiriasi.

Aukos neskaito sutarčių

Dažną kartą sutartyse nurodoma, kad pinigai imami tik už dokumentų tvarkymą, rekomendacijas, konsultavimą darbo klausimais.

Apie įdarbinimą sutartyse net nebūna užuominos, o žodinių pažadų prie bylos prisiūti neįmanoma.

Pareigūnai pataria prieš mokant įdarbintojams pinigus įsitikinti, kad šie turi licenciją tokiai veiklai, atidžiau išstudijuoti sutartį.

Dar geriau būtų, jei norintis dirbti užsienyje žmogus tiesiogiai susisiektų su įmone, kurioje žadamas darbas, ir pasitikslintų, ar joje tikrai įdarbinami užsieniečiai.

„Dažniausiai sukčiavimas išaiškėja, kai susiruošę į tolimą kelionę žmonės nesulaukia žadėtojo transporto ir nebegali prisiskambinti asmenims, kurie juos suviliojo. Tačiau būta ir tokių atvejų, kai aukoms tekdavo nieko nepešus grįžti iš tolimų šalių, kur jų niekas nelaukdavo“, – pasakojo T.Balčius.

Evaldo Butkevičiaus nuotr.