Laivas 400 metrų gylyje

Ši skandalinga istorija prasidėjo 2018 m. vasarą, kai Pietų Korėjos lobių ieškotojų bendrovės „Shinil Group“ suburta tarptautinė ekspertų komanda naršė Japonijos jūros gelmes. Per du pasaulinius karus čia nuskendo nemažai žinomų karinių ir civilinių laivų, bet ne visų jų nuolaužos yra rastos ir ištyrinėtos.

Vos už mylios nuo Ulleungdo salos (Pietų Korėja) narai aptiko pirmąjį „laimikį“. Nusileidę į daugiau nei 400 m gylį, jie pastebėjo seną ir smarkiai apgadintą laivą. Pabūklų bokšteliai ir denio patrankos liudijo, kad jis priklausė kariniam laivynui.

„Laivagalis beveik visai sulaužytas, tačiau laivo denis ir bortai palyginti gerai išsilaikę“, – pranešė narai. Tuo metu jie net neįtarė, koks svarbus bus jų radinys.

Sutikimas: kreiseris „Dmitrij Donskoj“ 1897 m. Vladivostoke. (archivfoto.ru nuotr.)

Seule įsikūrusiai povandeninių lobių ieškotojų bendrovei labai svarbu buvo sužinoti, koks to laivo pavadinimas ir su kokios valstybės vėliava jis plaukiojo. Tai padėtų nustatyti, ko vertas radinys.

Vieno povandeninio laivelio naras nukreipė prožektorių į laivo šoną ir nustebo pamatęs dumbliais apaugusias raides. Jis iš karto suprato, kad tai kirilicos abėcėlės raidės. Tai reiškė, kad laivas priklausė Rusijai. Netrukus buvo nustatytas tikslus jo pavadinimas – „Dmitrij Donskoj“, išsiaiškintos laivo žūties aplinkybės

Vienas priešų apsuptyje

1883 m. Admiraliteto laivų statykloje Sankt Peterburge ant vandens nuleistas 93 m ilgio šarvuotas kreiseris „Dmitrij Donskoj“ ilgą laiką buvo laikomas carinės Rusijos Baltijos laivyno flagmanu. Praėjus dešimtmečiui, JAV vyriausybės kvietimu jis lankėsi Niujorke ir dalyvavo iškilmėse, skirtose Kristupo Kolumbo atvykimo į Naująjį Pasaulį 400-osioms metinėms paminėti.

Radinys: po vandeniu ant nuskendusio laivo borto matėsi užrašas „Donskoj“. (archivfoto.ru nuotr.)

Didžiąją laiko dalį laivas praleido užsienyje, Viduržemio jūroje ir Tolimuosiuose Rytuose. Kai 1904 m. prasidėjo Rusijos ir Japonijos karas, „Dmitrij Donskoj“ jau buvo laikomas laivyno veteranu. Nepaisant to, buvo priskirtas eskadrai, kuri po žygio aplink Afriką turėjo pasiekti Vladivostoką. Cušimos sąsiauryje rusų laivus užklupo japonų jūrų pajėgos.

Prasidėjus mūšiui, seno kreiserio užduotis buvo pridengti naujesnius ir greitaeigius eskadros laivus, kad šie galėtų tęsti žygį į Vladivostoką. Likęs vienas, jis sugebėjo išvengti japonų minininkų atakų ir, sulaukęs nakties, išjungtomis šviesomis taip pat pasuko Vladivostoko link. Tikslo nepasiekė.

Japonijos jūroje „Dmitrij Donskoj“ užtruko 5 valandas, kol gelbėjo skęstančio rusų minininko įgulą. Per tą laiką rusų kreiserį spėjo pasyvyti japonai. Jis atsidūrė dešimties priešo laivų apsuptyje. Kilus mūšiui, „Dmitrij Donskoj“ sugebėjo išvesti iš rikiuotės du japonų kreiserius, bet ir pats buvo smarkiai apgadintas. Pasinaudojęs nakties tamsa, rusų kreiseris priplaukė prie Ulleungdo salos ir jo įgula, kurioje buvo daug sužeistų, išsilaipino krante. Išaušus rytui, keli likę laive jūreiviai nuplukdė laivą toliau nuo salos ir atidarė kingstonus. Nuo to laiko „Dmitrij Donskoj“ ir guli Japonijos jūros dugne.

Išpūsta: tokiomis nuotraukomis laikraščiuose buvo iliustruojami pranešimai apie kreiserio nuolaužų atradimą. (archivfoto.ru nuotr.)

Radybos baigėsi kalėjime

Nustačius jūros dugne aptikto laivo tapatybę, netikėtai pasklido gandai apie jame slypinčius aukso lobius. „Shinil Group“ bendrovei talkinę narai pranešė, kad, apžiūrėdami nuolaužas po vandeniu, matė ne tik laivo stiebus ir pabūklus, bet ir daugybę metalinių dėžių prie sumaitoto laivagalio. Lobių ieškotojų bendrovės atstovai iš karto pareiškė: „Dėžės labai sandariai uždarytos. Tai rodo, kad jų viduje yra brangių dalykų.“

Netrukus po pasaulį pasklido pranešimai, ko gero, inspiruoti pačios lobių paieškos bendrovės „Shinil Group“, kad rusų kreiseriu buvo gabenama 200 tonų aukso luitų ir tūkstančiai dėžių su auksinėmis monetomis. Visa tai esą buvo skirta eskadros, plaukusios į Vladivostoką, išlaidoms padengti: stovėjimo uostuose mokesčiai, atlyginimai jūreiviams ir karininkams, mūšyje sugadintų laivų remontas. Buvo tvirtinama, kad tauriojo metalo vertė siekia 130 milijardų dolerių.

Nusileidimas: lobių ieškotojai naudojosi dviem pilotuojamais povandeniniais aparatais. („Shinil Group“ nuotr.)

„Shinil Group“ įmonės vadovai, surengę spaudos konferenciją, pranešė, kad nuskendusį laivą pasiryžę iškelti. Papasakojo, kaip ketina išleisti jame esantį lobį. Pusė lobio bus gražinta Rusijai, dalis atiteks įmonės investuotojų dividendams, 10 procentų bus skirta įvairiems projektams.  Be to, įmonė suskubo išleisti kriptovaliutą, pavadintą „Donskoj“. Po šio pareiškimo įmonės akcijos pakilo 20 procentų.

Netrukus paaiškėjo, kad „Shinil Group“ neturėjo Pietų Korėjos valdžios leidimo iškelti nuskendusio laivo. Iškilo abejonių ir dėl aukso, gulinčio rusų kreiserio nuolaužose. Rusijos istorikai vieningai pareiškė: „Nėra jokios archyvinės medžiagos ar mokslinių įrodymų, patvirtinančių, jog kreiseryje „Dmitrij Donskoj“ būta aukso.“

Už melagingą tvirtinimą, kad jūros dugne rado 130 milijardų JAV dolerių vertės lobį ir tai, jog tuo pasinaudodami pritraukė tūkstančius mažų investuotojų į tariamą operaciją auksui iškelti iš nuskendusio laivo, Pietų Korėjos teismas nuteisė kalėti tris buvusius lobių ieškotojų bendrovės vadovus.

„Jie apgavo daugybę žmonių ir neteisėtai gavo didžiulį pelną“, – 
teisme teigė teisėjas Coi Yeon-Mi.